Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa. Vartiklis

Pirmoji moteris į kosmosą pakilo 1963 m. (žr. Moterys kosmose), o fantastikoje jos „skraidė“ jau beveik šimtmetį. Pirmuoju kūriniu tikriausiai būtų Andre Laurie „Mėnulio užkariavime“ (1889; zr. >>>>>), kuriame mokslininkų, inžinierių ir verslininkų grupė siekia Mėnulį pritraukti prie Žemės. Tam jie Šiaurės Afrikoje Moteris Mėnulyje

įrengia milžinišką elektromagnetą, kuriam panaudoja daug geležies rūdos turintį kalną. Bet kai Mėnulis priartėja, jo traukos jėga išrauna visą kalną ir perkelia į Mėnulį kartu su visais, buvusiais jame. Tarp jų buvo ir kelios moterys, tarp kurių išsiskiria pagrindinio veikėjo mylimoji Gertrude Kersain. Vyrams pradėjus tirti Mėnulį, ji priešinasi tam, kad ją paliktų: „Aš visai pavargau būdama nenaudingu nariu ir reikalauju dalintis darbais su kitais!“.
Užsidėjusi „deguonies respiratorių“ (matyt, tai pirmoji moteris „dėvinti“ kažką panašaus į skafandrą) ji dalyvauja astronominiuose stebėjimuose ir prisideda prie senovinės mėnuliečių civilizacijos liekanų aptikimo.

Kita iškilia moterimi kosmose greičiausiai buvo Lilla Zaidie Rennick iš George Griffith’o „Medaus mėnesio kosmose“ (1900; žr. >>>>>). Jos tėvas atranda „teigiamų ir neigiamų gamtos jėgų atskyrimą“ – taipogi ir gravitacijos, išskaidant į traukiančią ir stumiančią dalis. Ji sukuria mašiną, panaudojančią vieną iš tų jėgų. Lordas Redgrave, Lillos sužadėtinis, finansuoja „Astronef“ laivo sukūrimą, kuris išbandomas perskrendant Atlantą. Iškart po to įvyksta vestuvės – ir kur geriausia praleisti medaus mėnesį nei kosmose?
Stanley Wood’o¹⁾ iliustracijos buvo tiesiog puikios – ir jos yra vienos pirmųjų, vaizduojančių moterį skafandre. Įdomu, kad jaunavedžių šalmai sujungti tik 3 pėdų ilgio telefono laidu...

Toliau eitų Rhoda Gibbs iš A. Treino ir R. Vudo „Antrojo Mėnulio“ (1915, taip pat žr. >>>>>), kuriame skrendama sunaikinti su Žeme turinčio susidurti asteroido. Moters vaidmuo čia svarbesnis nei jos pirmtakių. Ji yra ne tik žavi, bet ir puiki matematikė, apskaičiavusi asteroido trajektoriją, o taip pat atsakinga už erdvėlaivio kurso paskaičiavimą. Ir sužinojusi, kad bus palikta, pasislepia laive – ir jos buvimas jame tampa lemiamu misijos sėkmei.

20 a. pirmais dešimtmečiais moters buvimas kosmose nebuvo nauja idėja. Pvz., Henri de Graffigny „Penkių amerikiečių kelionėje į planetas” (1926) F. Raffin’o²⁾ iliustracijoje su trim gumburiuotais ateiviais susiduria žemiečių trejetas, tarp kurių yra ir moteris. 4-5 dešimtm. jos tampa ir pagrindinėmis tęstinių kūrinių herojėmis – kaip puikioji Gerry Carlyle A.K. Barnes rinkinyje „Tarpplanetinė medžioklė“ (1956; „Thrilling Wonder Stories“ žurnale su iliustracijomis). Jinai gaudo nežemiškus gyvūnus Londono kosminės gyvybės zoologijos sodui.

Pabaigai, trumpa linksma ištrauka iš Max Valier'o apysakos „Drąsi kelionė į Marsą“:

- O taip, mes turime keliauti beveik nuogi, nes starto metu net lengviausi drabužiai tampa sunkūs tarsi platinos lakštai. Kad įsitikintumėm, visi mes, - daktaras, mano žmona ir aš, - patikrinome tai centrifugoje su dešimteriopa žemės trauka, tad, kiek įmanoma, norime palengvinti širdies ir plaučių veiklą.
- Ką, jūsų žmona vyksta su jumis?
- Kažkas turi gaminti valgį, net ir raketoje. Tai ne vyrų darbas...

¹⁾ Stenlis Vudas (Stanley Llewellyn Wood, 1866-1928) – anglų iliustratorius, pasižymėjęs lekiančiais žirgais ir iliustracijomis jaunimo nuotykių pasakojimams. Taip pat iliustravo Dž. Grifino „Pasakojimus apie kitus pasaulius“ ir ankstyvosios fantastikos kūrinius. 1900 m. jis pateikė 100 iliustracijų amerikiečių Burtono „1001 nakties pasakų“ leidimui.