|
Janušas Zaidelis. Avarija (iš lenkų kalbos)
Apie autorių
Janušas Andžėjus Zaidelis (1938-1985, Janusz Andrzej Zajdel) lenkų
viduriniosios kartos fantastas. Gimė Varšuvoje, Varšuvos universitete įgijo fiziko-atomininko
specialybę. Dirbo Varšuvos Centrinėje radiologinės apsaugos laboratorijoje. Parašė daug mokslinių ir
mokslo populiarinimo straipsnių. Fantastikos srityje debiutavo 1961 m. Išleido 5 apsakymų rinkinius, apie 10 romanų ir apysakų.
Sektoriuje buvo vėsu, tačiau ant Gajaus kaktos blizgėjo prakaito lašeliai. Silvija
beprasmiškai spoksojo į vitalizatoriaus pultą:
- Ir kas dabar bus?
Nors klausimas tebuvo retorinis, Gajus įsiuto:
- Tau dar neaišku? Variklis pusė bėdos, reikalai kur kas prastesni. Jei Vitis negyvas, jei mums nepavyksta jo atgaivinti,
tai su kitais, tikriausiai, bus tas pats. Visi iš pirmų kartų mirę, supranti? Bent jau į gyvenimą jie negrįš
- Tu tikras?
- Norėjau
- Gajus susvyravo. pabandyti atgaivinti dar du. Rezultatas tas pats, tai yra nesėkmingai. Smegenų veikla neatsistato, sąmonė neprabunda.
- Manai, kad sugedo vitalizatorius?
- Galbūt. Tačiau greičiau sutriko anabiozės aparatūra. Joje niekas nesusigaudo, netgi niekas
iš pirmos kartos. Ir bet koks įsikišimas į jos veikimą uždraustas.
- Vadinasi
- Silvija užsičiaupė, nedrįsdama ištarti to, apie ką pagalvojo.
- Taip. Nėra prasmės save apgaudinėti, - tvirtai tarė Gajus. Niekas iš jų nepabus iš anabiozės.
Jie ilgai tylėjo, žvelgdami į grindis.
- Mes apie tai pasakysime, Gajau?
- Ne. Jokiu būdu! Juk visa ketvirtoji karta artimiausiais metais turės pasekti trečiąja. Jei sužinos, niekas nenorės rizikuoti, įsiplieks panika
- Gajau, bet juk mes patys iš ketvirtosios kartos!
- Būtent todėl reikia viską apsvarstyti prieš nusprendžiant. Apgalvoti visas galimas pasekmes.
Situacija buvo tikrai bjauri. 94-ais kelionės metais, likus šimtui su trupučiu metų iki tikslo,
biostatinių įrenginių operatorius Gajus IV Mesonas aptiko, kad biostatinėse kamerose esantys
ekipažo nariai neatgyja po įprastinės reglamento nurodytos vitalizacijos procedūros. Žmonės
kamerose buvo protėviai dabar esančių laive, tačiau skrydžiui tai galėjo ir neatsiliepti jei tik
gyvieji, jų vaikai, anūkai ir dar tolimesni palikuonys neturėtų (pagal programą) irgi užimti jiems skirtas vietas anabiozinėse kamerose.
Kelionė į Banginio Tau buvo suplanuota su kartų kaita, pagal Bulingo-Rodeso schemą. 32
ekipažo nariai, startavę iš Saulės sistemos, sudarę pirmąją kartą, pirmuosius 25 m. turėjo
aptarnauti laivo sistemas ir auklėti antrą kartą. Vaikai gimė, augo, įgydavo skrydžiui reikalingą
specialybę. Viskas buvo paskaičiuota iki smulkmenų. Kruopščiai atrinktų pagal fizinius ir
intelektualinius kriterijus 60 vyrų ir 60 moterų išvyko į kelionę, kurios tikslą turėjo pasiekti jų
palikuonys su įspūdingu priešdėlių "pra-" kiekiu. Kiekvienai tėvų kartai buvo skirta išauklėti po
sūnų ir dukrą. Buvo taikomi, be abejo, patys pažangiausi santuokinių porų atrankos ir vaikų
planavimo metodai. Išbuvę 25 m., 50-mečiai tėvai turėjo perduoti savo pareigas 25-mečiams
vaikams, o patys panirti į miegą be sapnų ir prabusti jau Žemėje, po 400 su trupučiu metų kelionės.
Šis metodas (nelabai humaniškas, kaip tvirtino jo priešininkai) buvo racionaliausias
sprendžiant visas problemas. Šiuolaikinių žvaidždėlėkių greitis didelis, tačiau dar toli iki
šviesos greičio, ir tik kartų kaita leidžia pasiekti žvaigždes. Anabiozėje žmonėms nereikia
vandens, maisto ir oro. O vėliau visi grįš į Žemę 50-mečiais, pilni jėgų ir energijos
Kadangi normaliai gyveno tik dvi kartos, ekipažą nuolat sudarė apie 64 žmonės, - ir
būtent šiam skaičiui buvo paskaičiuota oro, vandens ir maisto regeneracija. Iki 4 kartos viskas ėjosi sklandžiai.
O dabar atsirado sutrikimų variklyje ir prireikė konsultacijos su pirmos kartos specialistu.
Tokia galimybė buvo numatyta. Pirmos kartos astronautus, apmokytus dar Žemėje ir todėl
geriausiai žinančius laivo įrangą, prireikus buvo galima vitalizuoti, - laikui, kuris reikalingas
sutrikimui pašalinti. Per ilgus skrydžio metus toks poreikis atsirado pirmąkart; tai liudijo, iš
vienos pusės, žvaigždėlėkio patikimumą, o iš kitos aukštą apmokymo lygį pačiame laive.
Tačiau tik dabar išaiškėjo antroji avarija: pavedė vitalizacijos įranga. Arba net pati gyvybės palaikymo anabiozės kamerose sistema
Gajus apkabino žmoną, glostė jos plaukus:
- Ašaros nepadės, Silvija. Tai galėjo nutikti; ir apie tai žinojome. Gimėme laive ir, matyt, čia
mirsime. Bet ir Žemėje yra taip. Žemė irgi kartų laivas. Vieni ateina, kiti išeina, o kelionės
tikslas nepasiekiamas. Ji pati tikslas. Tarki, kad ir mes
- Tačiau mes dar tokie jauni! Kodėl turime užmigti rizikuodami neprabusti?! Kodėl negalime
nugyventi savo gyvenimo, kad ir čia, iki galo? Aš nenoriu, Gajau! Nenoriu į kamerą, iš kurios negrįžtama!
- Tačiau Silvija, brangioji! Juk negalime kitaip! Jis vis dar kalbėjo švelniai ir ramiai, nors suprato, kad negali įtikinti net savęs.
- O vaikai? Ką pasakysi Rėjai ir Danui? Leisi, kad jie žūtų kaip mes, kaip visi?
Gajus tylėjo, mintyse pasverdamas visus variantus. "Jei paskelbsi, kad aparatūra
sugedus, niekas nenorės anabiozės. Kas tada? Tarkim, 5 karta atsisako vaikų, kad
nepasmerktų jų beprasmiam gyvenimui kosmose. Tokiu atveju resursų pakaks visiems, tačiau
6 kartos jau nebus. Laivas ištuštės nepasiekęs tikslo
Net sustabdžius laivą ir pasukus
atgal, į Žemę tesugrįš saujelė senių
Visos ankstesnių kartų pastangos dings
Arba bus
kitaip: netekę gyvenimo prasmės ir vilties grįžti, žmonės liausis laikęsi instrukcijų. Pradės
gimdyti vaikus, nepaisydami jokių taisyklių ir apribojimų. Pusiausvyra sutriks, bus gyventojų
perteklius ir badavimas. Niekas nepanors mokyti ir mokytis, nes kam tai? Ne, rizikuoti
negalima. Reikia elgtis taip, tarsi nieko neįvyko. Pasakysiu vadui, kad su varikliu
susitvarkysime savo jėgomis. Kam mums patarėjas iš pirmos kartos? Rasiu kokį kabiuką instrukcijoje. Taip. Tai mano pareiga".
- Silvija! Gajus stipriau apkabino žmoną. Nieko neatsitiko. Mes nieko nežinome. Negalime pažeisti žaidimo taisyklių. Kitaip prasidės tokie
- Ne! Aš negalėsiu. Tarkim, kad visi, taipogi ir mūsų vaikai, sulaukę 50-ies eina nusižudyti?
Tikėdami, kad gyvenimo likutį praleis Žemėje?! Tai žiauru, Gajau!
- Pasakyti tiesą taip pat žiauru.
- Tačiau Rėja ir Danas.. Tegu bent jie sužino, tegu patys nusprendžia.
- Ne, Silvija. Suprask, Silvija, tikslo išsižadėti negalima. Palikus viską kaip yra, niekas, galbūt, nieko ir neįtars. Ir paskutinė karta parskraidins laivą į Žemę
- Ir parveš šimtus užšaldytų lavonų? Nieko sau tikslas!
- Suprask gi, Silvija
- vėl pradėjo Gajus, tačiau ji išsiveržė iš jo glėbio. Jis nespėjo jos sulaikyti. Ji išbėgo iš kajutės.
Gajus žiūrėjo jai iš paskos, į durų tarpą. Jis nesujudėjo, nors ir žinojo, ką ji ruošiasi daryti. Po minutės į kajutę įsiveržė Danas:
- Ar tai tiesa, tėti?
- Uždaryk duris.
Danas nepaklausė. Jis beveik rėkė:
- Reiškia, tiesa! Ir nori ją laikyti paslaptyje! Mums nuo vaikystės aiškino, kad sugrįžimas
garantuotas, o dabar
Mus pagimdėte neklausę mūsų sutikimo. Kas leido mus pasmerkti
tokiam gyvenimui? Augalo vegetavimui, apribotam erdvėje ir laike? Tai
tai tiesiog niekšiška. Niekšiška ir nežmoniška.
- Sūneli
- Kas leido jiems
aš jums?! Dano balsas suvirpėjo. Jis stovėjo prie sienos, nežiūrėdamas į tėvą.
- Žemėje irgi neklausia, ar žmogus nori gimti, - tyliai atitarė Gajus.
- Tačiau ten
Ten tikras gyvenimas! Tas, kurį mums žadėjo
Ir kas? Kažkoks kvailas
nesklandumas kažkokios idiotiškos aparatūros viską sužlugdo?! Pasakyk visiems, tegu žino.
Tegu nepuoselėja iliuzijų. Galima pagyventi tikrą gyvenimą ir čia. Mokslas! Pažinimas! Kam to
reikia? Likusiems Žemėje? Vadinasi, mes jiems kažką dar skolingi? Ne! Tai mūsų pasaulis, ir tegu jis lieka mūsų
- Nurimk, sūneli. Tu nesivaldai
Gajus nutilo. Tęsti buvo beprasmiška. Danas jo jau neklausė.
Frėjus prasispaudė tarp stovų, painiodamasis tarp nutraukytų laidų. Aparatūros skyriuje buvo
tamsu. Jis žinojo čia, toki nuo oro ir maisto sintezatorių, gana saugu. Panelėje prieš jį
oranžine šviesele švietė vienintelė neono lemputė. Tolumoje negarsiai skambtelėjo metalas.
Frėjus sustingo, įtempdamas nusilpusią klausą. Jį apakino ryškus žibintuvėlio spindulys.
- Štai kur jis! Na gi, išlįsk! Bėk čia, Korai, čia radau vieną. Atrodo, iš 8 kartos. Judinkis,
seniena! Seniai kamera tavęs laukia. Korai, greičiau, o tai ištrūkti nori
Du paaugliai anabiozės skyriaus link nuvilko besispyriojantį senioką.
- Žiūrėk tu man, pasislėpė! Užteks, seni, kvėpuoti mūsų oru. Įstatymas yra įstatymas. Jei nebus tvarkos, kas bus su mūsų pasauliu, a?..
Avu spyriu nusviedė kažkokį jauniklį, kas nesipainiotų po kojomis. Pasikasė plaukuotą krūtinę.
Plačiomis šnervėmis įtraukė oro. Tamsoje slėpėsi kažkas svetimas. Avu suspaudė sunkią, išplėštą valdymo svirtį.
- Ho-ho-ho! šūktelėjo jis. Va-hūū?
Aplink buvo tylu.
- Va-hūū? pakartojo jis garsiau. Ir šoktelėjo į priekį iš kur pasigirdo vos girdimas šnaresys.
- Ach-hrrrrr! suriko jis grėsmingai.
- Jo hū-hū-hū! atsiliepė riksmas kairėje. Jam trenkė į galvą
Galaktinės erdvės valdymo valdyba
Objekto Nr. 0789432-A apžiūros protokolas
Tipas: nepilotuojamas zondas; kilmė: žvaigždės F-5189941 planetų sistema (17-o
galaktikos sektoriaus pakraštys); skrydžio tikslas: nenustatytas; numatoma užduotis: eksperimentas, nutrauktas praradus valdymą.
Ypatingi požymiai: Objekto konstrukcija būdinga vidurinio lygio civilizacijoms,
nekeliaujančioms už savo planetų sistemos ribų. Objekte rasti primityvūs bandomieji
organizmai, kurių gyvybė pagrindas yra anglis. Testai neparodė jokių intelekto užuomazgų.
Laivo įranga smarkiai sugadinta matyt dėl laisvės, kurią gavo bandomieji gyvūnai, bei jų
neribojamo dauginimosi. Dalis gyvūnų buvo anabiozės būsenoje matyt, į eksperimento
tikslus įėjo ilgalaikio kosminio skrydžio poveikio šio tipo organizmams tyrimas (tiek gyviems, tiek užšaldytiems).
Išvados: pagal Galaktikos konvencijos XXIII straipsnio p.66:4a, objektui suteiktas numeris
ir jis antspauduotas Valdymo kontrolės antspaudu, klasifikuojant kaip "zondas, netekęs
valdymo palikus patikimo ryšio zoną" ir, nieko nepakeitus, pasiųstas atgal ta pačia trajektorija.
Papildomi skaitiniai:
Fantastikos skyrius
S. Lemas. Patrulis
Tikras vyriškumas
S. Lemas. Gera pyla
Anatolijus Radovas. Georkas
Janušas A. Zaidelis. Riba
Janušas Zaidelis. Pasivaidenimas
Vitoldas Zegalskis. Avarija
M. Jako. Protingumo testas
Žozefas Anri Roni. Žemės žūtis
Aizekas Azimovas. Paimkite degtuką...
Sv. Zlatarovas. "Protėjaus" operacija
J. Verovas. Niekada neatsiliepkite nepažįstamiesiems
Ambrozas Birsas. Prakeiktas sutvėrimas
N. Chrapovas, A. Sapunkovas. Trimurti
Naujasis kolonizavimo protokolas
Fitz-Džeimsas OBrajenas. Kas tai buvo?
Žvaigždžių karų belaukiant
Ch. Šaichovas. Deimanto spindesys
Nikas Sredinas. Galvoti reikia!
Ar Marsietis nuves į Marsą?
Šiluminė Visatos mirtis
R. Jarovas. Vėjas nuo viršūnių
V. Zegalskis. Patrulių tarnyba
Jurijus Glazkovas. Juodoji tyla
S. Lemas. Mokomasis skrydis
V. Baalis. Eksperimentas
Civilizacijos kaina
R. Moore. Erdvė
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė
Vartiklis
|
|
|