Sergejus Lukjanenko. Kosmoso eros pabaiga

Replika. 1. Trumpa pastaba, paprieštaravimas, atsakymas... 4. Autorinis meno kūrinio pakartojimas, nežymiai besiskiriantis nuo originalo.
Tarybinis enciklopedinis žodynas

ŠIANDIEN

- Manau, kolegos, kad atgaivinti jį būtų nusikalstama.
- Norite pasakyti, Valentinai Petrovičiau, kad privalom leisti jam ramiai numirti.
- Noriu pasakyti, Marija Fiodorovna, tik tai, ką pasakiau.
- Tai reiškia, Valentinai Petrovičiau, kad mes jį nužudysim. Mes, gydytojai, nužudysime žmogų.
- Tai ne žmogus pilna to žodžio prasme, kolega. Tai vaistas. Instrumentas. Jei patinka, neurochirurginis įrankis.
- Tik todėl, kad neturi dokumentų?
- Ne tik... Duokit užsirūkyti!

* * *

"Čia jie apie mane? - jau senokai guliu užsimerkęs klausydamasis to keisto pokalbio. Jaučiu ligoninės kvapą. - Aš sergu? Kas man? Reikia prisiminti... Kas aš?... Dieve, kuo aš vardu? Jaučiu ligoninės kvapą. Cigaretės dūmą... Pamiršau, kuo aš vardu. Dieve, dieve, vadinasi aš išprotėjęs, o čia - psichuškė!" Surgery / Operacija

* * *

- Valentinai Petrovičiau, matote! Jis krustelėjo! Jis sudejavo!!
- Taip-taip, kolega, dabar jau vėlu ginčytis...

VAKAR

- Kartoju dar kartą, Ivanai Jefimovičiau,. Privalote kopijuoti mano judesius kaip galima tiksliau. Kitai visa ši užmačia neteks prasmės. Padėsiu jums. Garsiai komentuosiu visus savo veiksmus. Visus. Pradedam... Apdoroju odą. Žiūrėk, Ivanai, nenutrink žalio brūkšnio... Perpjaunu odą... Tris centimetrus... Hemostazė... Maša, lyros formos plėtiklį! Man ir Ivanui! praplečiam žaizdos kraštus... Šaunuolis! Maša, frezą penkiolikai... Taip, taip, man ir Ivanui, aš gi viską paaiškinau!.. Uždengiam kaukolės angą, Ivanai, būk kiek galima atsargus!.. Paruošta! Ar pas tave viskas? Tvarka! Tvirtą smegeninę atvėriau kryžiaus formos pjūviu... Maša, nušluostyk man nuo veido prakaitą!.. fiksuojam atraminį rėmelį. Ne taip! Palei taškus! Kaniulia turi būti tiksliai orientuota griežtai sagitalinėje plokštumoje... Atlieku koaguliaciją. Ivanai Jefimovičiau, koaguliaciją!.. Paruošta? Na, viešpatie, tegu praeina pro šalį, pradedu punkciją. Ivanai, kartok visus mano judesius, tik nežymiai vėluodamas. Trimis sekundėmis. Aš tau skaičiuosiu. Jei nepataikysiu - aš šūktelsiu, - iškart liaukis! Tau klysti negalima... Pasiruošęs? Varom... Nulis-ir-kartas-ir-du-ir-taip... Paskui mane, paskui mane, neskubėk... Maša, pristumk oscilografą arčiau, nė velnio nematau... Nulis-ir-kartas-ir-du-ir-taip... Nulis- ir-kartas-ir-du-ir-taip... Nulis-ir-kartas-ir-... Ivanai, stok!!! Maniškiam tremoras... Įsodinai... Tu spėjai?... Ačiū dievui! Pfu-u! Nesijaudink, viskas tvarkoje... Tam ir išaugintas tas vargšelis... Jam vis tiek nelemta gyventi, o žmogų, atrodo, išgelbėjom... Dabar tęsiam. Ivanai, gali atsipūsti... Destrukciją atliksiu pats. Maša, generatorių!

ŠIANDIEN

... Negaliu pajudinti galvos. Bandau atsimerkti... Per rūką į mane sunerimę žvelgia žmonės žydrais chalatais. Veidus dengia marlės raiščiais. Tik storuliai raištis kabo ant kaklo... Rūko... Pajudinu dešinę ranką... Kairę... Kojas... Kodėl negaliu galvos?

- Kuinbus Flestrin.
- Ką jis pasakė? Marija Fiodorovana, ar supratote?
- Kliedi...
- "Žmogus-Kalnas".. Negaliu pajudinti galvos...
- Ivanai, atlaisvink fiksatorius.

Už garvos negarsiai sugirgždėjo. Man padėjo atsisėsti. Moteris bintuoja galvą. Mane vimdo... Stiprus vėmalų kvapas... Kuo aš vardu?!

- Čia psichiatrinė? Daktare, aš psichuškėje?
- Ne, ką jūs! Čia medicinos institutas. Nesijaudinkite, jums visai nereikia jaudintis. Ar skauda galvą?
- Daktare, aš nieko negaliu prisiminti...

PRIEŠ TRIS MĖNESIUS

- Taigi, kolegos, užbaigiant mūsų konsiliumą, išsakysiu vieningą nuomonę, kad sėkmingam gydymui būtina klonuoti ligonį Žuraviną.
- Valentinai Petrovičiau, sprendimas nebuvo vieningas.
- Jus, Marija Fiodorovna, mes išklausėme. Leiskite man baigti. Gerai, jau gerai. Tarkim taip: dauguma kolegų vienbalsiai nutarė, kad būtina operuoti ligonį. Siekiant išvengti klaidų, nuspręsta punkciją atlikti lygiagrečiai, nežymiai į priekį, dirbtinai išaugintam analogui.
- Valentinai Petrovičiau, "analogas" - žodis nei šioks, nei toks... Mes atliksime eksperimentą su žmogum.
- Dirbtinai sukurtu žmogaus analogu, Marija Fiodorovna.
- Tačiau fiziškai jis niekuo nesiskirs nuo paciento Žuravino. - - Fiziškai - taip, tačiau formaliai - ne. Supraskite, Marija Fiodorovna, be šito... treniruoklio... negalime garantuoti operacijos sėkmės. pražudysim pacientą Žuraviną.
- Tada aš dar kartą jūsų paklausiu: jei abi punkcijos bus sėkmingos, ką darysim su ... su antruoju?
- Į šį klausimą negaliu atsakyti. Tepasakysiu, kad be klonavimo Žuravino nepagydysime...

RYTOJ

- Dvylika kvadratu?
- 144.
- Kuo vardu tavo motina?
- Nepamenu...
- Kokiame mieste gyvenate?
- Nepamenu...
- Mėgstamas rašytojas?
- Gogolis... Bulgakovas...
- Kompozitorius?
- Bethovenas.
- Kiek jums metų?
- Nepamenu...
- Dėkui, balandėli. Šiandienai užteks. Ilsėkis.

* * *

- Apgailestaudamas priverstas konstantuoti, kolegos, kad įvedant kaniulią buvo atsitiktinai pažeista sritis...
- Noriu patikslinti. Tai, griežtai tariant, ne atsitiktinai. Dirbtinis žmogus buvo specialiai išaugintas tam, kad tokio atsitiktinumo nebūtų operuojant tikrąjį... tikrąjį žmogų. Ir tai, kad ligonis Žuravinas sveiksta, šito metodo nuopelnas...
- Būtent! Svarbu rezultatas. Turėjome mirštantį ligonį Žuraviną. O dabar turime sveikstantį ligonį Žuraviną...
- Ir tikslią jo kopiją, praradusią atmintį...
- Tame ir esmė, kad ne netekusią. Šis žmogus puikiai viską atsimena, išskyrus tik tai, kas liečia jo asmenį. Jis prisimena, kad pirmasis palydovas paleistas 57-ųjų spalį, tačiau neprisimena savo gimimo dienos. Jis dievina Gogolį, man citavo iš atminties... Jis groja fortepijonu; ir nuostabiai groja! Iš atminties. O štai pasakyti, kur baigė konservatoriją ir koks jo išsilavinimas, nesugeba. Nežino, vedęs jis ar ne...
Patient-robot at Surgery / Pacientas-robotas - Beje, ar ligonis Žuravinas vedęs?
- Nežinau. Galima žvilgtelėti į jo kortelę. Bet tai nesvarbu...
- Nesvarbu?
- Na žinoma! Jei šis... na, antras ... nežino apie žmoną, tai ir šlovė Dievui! Žuraviną išeis ir nuvažiuos į namus, pas žmoną, jei tik ją turi. O šitas... Šitas kol kas liks institute.

PO DVIEJŲ DIENŲ. SAPNAS

"Džiugus laisvo kritimo pojūtis keičiasi įprastu nerimu. O jei šiandien neišsiskleis? Laikas! Cha-ha-ha! Timptelėjimas!.. Oranžinis su baltu kupolas uždengė pusę dangaus. Žemė apačioje liovėsi suktis... Ežeras... Bokštas... A, štai jis kryžius. Nutūpsim į tą atžymą. Vėjas... azimutas 305... Nataša jaudinasi... Nereikėjo jos kviesti į varžybas. Na o Dimka, tasai, aišku, laimingas. Žiūri į tėtį. O tėtis aukštai-i-i!!! Kryžius artėja. Viską užmiršti! Grupavimasis! Timptelėjimas!!!" - atsimerkiu.

Ką sapnavau? Kažkokį skrydį. Nepamenu. O gal sapnavau tą gyvenimą, iki susergant? Niekai. Jei praradau atmintį, tai ir sapne neturėčiau ką nors prisiminti... Kuo gi aš vardu? Sergejus? Ne. Volodia? Ne. Igoris? Ne, Aleksiejus? Ne...

- Užteks voliotis lovoje, balandėli. Eik, nusiprausk, atnešiau pusryčius.
- teta Vera, aį galiu nueiti į valgyklą...
- Tau prisakyta čia valgyti. Prauskis. Ar skauda galvą?
- Teta Vera, pasakykit, kuo aš vardu?
- Negi pats nežinai? Oi-jojoi... Man visi jūs ligoniai. "Ligonis iš ketvirtos", "ligonis iš dvyliktos"...

PO DVIEJŲ DIENŲ. DIENOS METAS

- Tęsime, ligoni. Kiek jums metų?
- Nežinau.. Trisdešimt...
- Jūs vyras ar moteris? - Nevoliok durniaus, daktare. Kada man papasakosite, kas aš ir kas man?
- Viskam savas metas. Kantrybės. Jus gydo. Tiksliau, gydys, jei mums padėsite. Mums reikia ištirti tavo atmintį. Stenkitės atsakinėti kuo tiksliau. prisiminkite, prisiminkite!
- Daktare, ar turiu giminių? Ką, aš jums toks ir patekau?
- Nenukrypkite, ligoni. Jūs turėtumėte būti suinteresuotas mums padėti. Tęsiam. Ar sportavote? - Daktare, aš pavargau...

* * *

"Aleksejus? Ne. Vasia? Vasilijus? Ne. Michailas? Ne. Igoris? Ne. Sergejus? Ne..."

Po DVIEJŲ DIENŲ. VAKARAS

- Turime jam papasakoti. Kokią teisė turime slėpti nuo žmogaus jo praeitį?
- Marija Fiodorovna, jūs įsitikinusi, kad tai jam nepakenks? Talamininio skausmo sindromas...
- Neįsitikinusi... Tačiau nesu tikra ir tuo, kad nuslėpimas jam naudingas. Ir vis tik neužmirškite - čia ligoninė.
- Čia institutas.
- Čia ligoninė. Jis vis tiek sužinos. Argi jums bus geriau, jei jis savo istoriją sužinos iš slaugių ir ligonių?
- Pasitarsiu su Valentinu Petrovičiumi...

PO TRIJŲ DIENŲ. SAPNAS

" - Tėti, o valtis neapsivers?
- Ne, Dimka.
- O jei apsivers?
- Neapsivers.
- O jeigu?
- Mudu nuplauksim iki kranto.
- Tė-ėti! Aš gi nemoku?
- Aš tave ištempsiu.
- Galima, aš truputį pairkluosiu?
- Galima...

... Girgžda įtvarai. Valtis lėtai sukasi vietoje, Saulė spigina...
- Dimka, irkluok į pietus.
- O kur pietūs?
- Pietuose... Štai mama pas mus plaukia..."

... Ką sapnavau? Jūra? Ar šiame mieste yra jūra? Nepamenu...

* * *

Poilsio kambaryje dvelkia dūmais.
- Jei, keistuoli, rūkyti turi?
- Atrodo, nerūkau.
- Klausyk, keistuoli, tu iš dvyliktos?
- Iš dvyliktos. Aš joje vienas.
- Tai tave mėgintuvėlyje išaugino?
- Ką Ne-e... nepamenu.
- Tiksliai, tai tu... Vaikinai, čia jis ir yra. Dirbtinis dublikatas.
- Pasitrauk nuo jo. Man kažkaip nejauku...
- Vaikinai, papasakokite...

* * *

- Tu muzikantas?
- Nežinau...
- Šveicarijos sostinė?
- Bernas... Daktare, kokia mano pavardė?
- Vėliau, vėliau, nenukrypkite, ligoni. Uzbekistano sostinė?
- Taškentas.

... Jie įsitikinę, kad nieko nežinau. Ko jie nori iš manęs? Jie nenori, kad susitikčiau su Juo? Su tuo, kad net neįtaria mano egzistavimu...

- ... Manęs neklausote?
- Atleiskite, daktare. Aš bandžiau prisiminti.
- Ką gi prisiminėte, ligoni?
- Aš tikriausiai esu muzikantas. Pagroti jums?

... Jie nenori manęs iš čia išleisti. Aš daugiau nereikalingas. Mane sukūrė, kad mano pagalba išgydytų Jį. Kartu man, netyčia ar tyčia, ištrynė atmintį. Viskas. Jie įsitikinę, kad pretenduosiu į jo vietą gyvenime. jis turi namus, darbą, šeimą... Jis turi šeimą? Dieve... Ar turiu šeimą?..

- Nenukrypkite, ligoni. Pabandykite pasakyti savo paso numerį.
- Iš šio klausimo, daktare, aš supratau, kad man daugiau nei 16 metų. O dabar paklausite, ar prisimenu, ką padovanojo žmona trisdešimtmečiui. Sužinosim iškart, kiek man metų, o kartu, ar aš vedęs...

PO KETURIŲ DIENŲ

- Valentinai Petrovičiau! Ligonio iš dvyliktos niekur nėra! Jis pabėgo!
- Niekai! Pažiūrėkite rūkomajame. Kur jam bėgti?

* * *

... Visas veidas sudraskytas. Nieko sau - vartus nakčiai rakina. Vagių bijo... O gal jis - vagis? Todėl ir nesako man... Reikia kažkur nugvelbti drabužių... Nevaikščiosiu gi su pižama po miestą. beje, dabar sužinosiu, kas čia per miestas. Štai taksi. Numeris 12-09 TTF. Tula?.. Turkmėnija... O štai mašina: 87-10 BK, karinė... Na gerai, šitai dar spėsim...

- Vaikine, tu iš psichuškės pabėgai?>BR> - A?!
- Ko, sakau, naktį su pižama? Žmona pieno išvarė, o bidonėlį pamiršo? Namo eik, kol "mėlynoji" neprivažiavo. O tai tau su pižama teks blaivykloje miegoti, jau tikrai...

... Bėgte ta gatve. "Parduotuvė "Drabužiai". Dirba nuo 10-os. Dar naktis... Ir vis tiek su pižama ten neįsileis. Toliau... Skelbimų stulpas. Stop! Gerai, šviečia mėnulis... "Staklių gamyklos kultūros namuose Novosibirsko dramos teatro gastrolės.." Vadinasi, čia ne Novosibirskas... Ne kažin kas... "Kino teatre 'Pamaina' kino filmo 'Naktinės grumtynės' premjera"... "Žaliajame teatre įvyks Jugoslavijos estrados koncertas"... Pirmyn!..

O kur, tiesą sakant, einu? Toliau nuo ligoninės? Ieškau Jo? Kur?

* * *

- Budintis mieste kapitonas Sotnikovas klauso.
- Drauge budinti... Kalba Medicinos instituto profesorius Tarasovas. Reikia pagalbos... Iš mūsų klinikos pabėgo ligonis. Labai sunkiai sergantis.
- Pavardė?
- Čia, ... sudėtingas atvejis, drauge budinti. Ligonis dalinai neteko atminties... Jis neprisimena savo pavardės...
- O jūs irgi dalinai netekote atminties, profesoriau?
- Jis šviesia pižama. Jam 34 metai. Jam negalima sužinoti, kas jis?
- Ar man irgi negalima sužinoti, kas jis? Tada ieškokite patys!

* * *

... Op-lia! Atrodo, jums pavyko, ligoni. Ant virvės džiūsta baltiniai. Cha! Treninginės kelnės... Marškiniai... Apsitrynę. Bet tarytum nesiruošiu eiti į Žaliąjį teatrą klausytis jugoslavų estrados... Kelnės dar neišdžiūvę... Nusispjauti! Naktis šilta... Dvelkia jūros kvapas... Jūra! Kažkodėl įsitikinęs, kad miestas prie jūros. Reikia eiti visą laiką žemyn. Ten!.. Kada nors ateisiu į šį kiemą ir atiduosiu drabužius... Jūra! Jaučiu druską. Dumblius... Tylu... Horizonte rausva pamėklė. Aha, toje pusėje rytai! O kas vakaruose? "Žuvėdros" sanatorijos pliažas"... Už tvoros tušti gultai. Miegoti!

PO KETURIŲ DIENŲ. SAPNAS

" - Vyresnysis leitenante Žuravinai! Įsakau šokti be parašiuto!
- Klausau, draugas majore!

... Naktis, nė velnio nesimato. Kur viršus, kur apačia? Vėjas pučia į nugarą. Vadinasi krentu nugara žemyn. Koks skirtumas? Koks skirtumas kaip kristi iš tokio aukščio? Kur mane ras? Kalnuose? Jūroje? Pelkėje?... O jei aukšta šieno kupeta? O jei iš jos kyšo šakės?... Ryški šviesa. Timptelėjimas..."

- Kodėl nėjote pusryčiauti?

Spigina saulė. "Žuvėdros" sanatorijos pliažas. Priešas moteris baltu chalatu. Surado?!

- Sanatorijoje reikia laikytis režimo. Visi jau pavalgė. Iš kokios palatos?
- Dvyliktos. Aš tuo eisiu.
- Kur eisite? Varai į valgyklą!

Tai man tinka. Pavalgysiu, kol neišvarė, ir ... Tada bus matyt. Ką sapnavau?

* * * Surgery / Operacija

- Igori!
- Aha!
- Igori, skambino profesorius Tarasovas.
- Tas, kuris mane operavo? Vėl analizes priduoti...
- Ne, jis prašė perduoti...
- Ką?
- Keista... Jis prašė perduoti, kad jei pas mus ateis... Pas mus gali ateiti žmogus... Tarasovas pasakė, kad mes jį iškart pažinsime. Kad neišsigąstumėm, o iškart jam paskambintumėm.
- Kam?
- Na, Tarasovui, gi...
- O kas ateis?
- Nepasakė. Gal ir neateis. O kas - nepasakė. Mes abus, sakė, pažinsim. Ir kad neišsigąstumėm... Aš bijau...
- Kažkokie niekai... Nataša... Einam šiandien į pliažą. Dimka jau atsibudo.
- Tarasovas kažkodėl dar paprašė jam užnešti tavo nuotrauką. Sako, straipsniui. Kokiam dar straipsniui?
- "... Ligonis Ž., sportininkas-parašiutininkas, nesėkmingai nusileidęs, rimtai susižeidė vieną smegenų sritį. Nuotr. 1 - Ž. prieš operaciją; nuotr 2 - po operacijos.." Ir ant akių juoda jusota... Nataša, ar eisim prie jūros?
- Nenoriu...

* * *

- Jis vienas pražus mieste. Jis netgi nežino jo pavadinimo. Jis paklys ir... ir ..
- Nieko baisaus. Jį greitai suras. Tarasovas skambino į miliciją. Ligonis dryžuota pižama. Nors čia ir kurortas, vis tik...
- Jūs kalbate apie jį, tarsi būtų pabėgęs nuteistasis: milicija, dryžuoti drabužiai... Jis laisvas žmogus!
- Jis pabėgo iš klinikos.
- Jis niekam nekelia grėsmės. Jam pačiam gresia pavojus.
- Neperdėkite, Marija Fiodorovna. Aš su juo kasdien kalbėjausi. Jis kaip reta sveikai mąstantis žmogus. Protingas, ūmus, principingas. Tiesiog neprisimena, ir negali prisiminti, savo praeities...
- Blogiau, kolega. Sau pačiam jis neegzistuoja kaip asmenybė.
- O čia jau klystate.

PO PENKIŲ DIENŲ

... Uostas. Kranai. Valdybos pastatas iš plytų.

- Sveiki!
- Sveiki, jei nejuokauji!
- Ar reikia krovikų?
- O tu krovikas?
- Krovikas. Diplomą namie palikau.
- Ir pasą palikai.
- Dėl paso - problemos...
- Prisirašęs?
- Va-va! Jums kroviko reikia ar paso?
- Dešimt į dieną. 29-oje aikštelėje paklausi brigadininko Aleksejaus Ivanovičiaus. Tavo pavardė?
- Pavardė?... Tolmačiovas.
- Neskiedi?
- Iki. Kuri aikštelė?
- 29-a, Tolmačiovai.

* * *

- Petrovičiau! Tu ką, senai nemalonumų neturėjai?
- Na, sakykim, buvo nesenai. Ir dar bus. mano darbas toks.
- Bus, Petrovičiau. Girtuoklį į darbą priėmei. Ir dar be paso... Veidas apdraskytas. Galva subintuota...
- Supranti, Larisa, aš jį pažinau. Tai Igoris Žuravinas. Tarp kitko, tarptautinės klasės meistras. Va taip. Jis pavasarį į kažkokią avariją pateko. Šokinėti metė. Į Ispaniją nevažiavo. Štai ir užgėrė...

* * *

- Neturiu dabar žmonių, profesoriau. Vien tik Pajūrio rajone vakar buvo du apiplėšimai... Iš kur man žinot, ar ne jūsų psicho tai darbas...
- Drauge kapitone! Tai inteligentiškas žmogus. Sportininkas, muzikantas...
- Jūsų psicho inteligencija abejoju. Lermontovo gatvės 12-o namo kieme rasta dryžuota pižama su Medicinos instituto štampu. O gretimame kieme - vagystė. Piktadarys nuo virvės nukabino drabužius. Marškinius ir kelnes. O jūs sakote "inteligentiškas"!

* * *

Ruloną į save... pasukame... pirmyn į sandėlį. Niekas nemaniau, kad popierius gali būti toks sunkus. Kiek šis rulonas? 300 kg?... Rieda rulonai...

Olegas? Ne. Nikolajus? Ne. Igoris?..

- Ei, Tolmačiovai! Sėsk, pavalgysi!
- Dėkui, vaikinai, aš nealkanas.

... Ruloną į save... pasukame...

* * *

- Valentinai Petrovičiau, na?
- Jo ieško, Marija Fiodorovna. Miesto budintis pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma. Mūsų ligonį matė Senojo uosto rajone. Ten jau pasiuntė milicijos patrulius. Po valandos-pusantros jį atveš į klinikas. Nesijaudinkite.
- Na, atveš jį, ištąsytą, alkaną... Jis nieko nesupranta... O kas toliau? Viską papasakosim, pasirūpinsime pasu... "Igoris Aleksandrovičius Žuravinas, tokių tai metų gimimo, buvo vedęs, augino sūnų, registruotas..." Registruotas... O kur jis gyvens? 12-oje palatoje?
- Viso tai buvo galima išvengti, jei ne jūsų jautrumas, Marija Fiodorovna.
- Norėjote jį nužudyti...
- Rinkitės išsireiškimus, kolega. Neužmirškite, kad jo dėka išgelbėjome ligonė Žuraviną.
- Baltojo drambliuko pasaka.

* * *

- Drauge vyresnysis seržante, pažiūrėkite. Štai ten, prie sandėlio, 29-oje aikštelėje, ar ne jis? Ne tas psichas? Požymiai tarytum panašūs - neaukštas, tamsokas, treninginės kelnės. Įsitaisė už červonsą rulonus ridenti...
- Palauk, Litinai. Tarytum panašus. Tu prieik, patikrink jo dokumentus, o aš čia prie mašinos pabudėsiu.

* * *

- Dimka, nesipainiok po kojomis! Paimk mamos ranką.
- Tėti, o prie jūros šiandien neisim?
- Neisim.
- O kodėl?
- Todėl.
- O ką ten milicininkas vejasi?
- Kur?
- Štai ten, už nugaros.
- Chuliganą. Dėdė blogai elgėsi. Neklausysi, ir tave...
- Tėti, o dėdė į tave panašus...
- Nekalbėk kvailysčių... Nataša, kas tau?!

PO PENKIŲ DIENŲ. VAKARAS

- Teta Vera!
- Kas ten? Tuoj šviesą uždegsiu...
- Teta Vera, tai aš...
- Tu? O Dieve... Čia per tave visko! Sakyk, mielas, kodėl pabėgai? Visus daktarus į neviltį nuvarei. Tavęs jau su milicija ieško.
- Su milicija?... Teta Vera, duok ko užkąsti. Tik, klausyk, niekam nepasakok, gerai? Nepasakok...

* * *

- Marija Fiodorovna! Valentinai Petrovičiau! Čia pas mane kamaroj tas ... bėglys sėdi. Alkanas atbėgo, visas subraižytas... Prašė nepasakoti... O aš jau...
- Prašė nepasakoti, o jūs pasakėte.
- Bet aš....
- Gerai, gerai, palaukite... Duokite pavalgyti. Prašė valgyti?
- Prašė.
- Vera Michailovna, duokite jam pavalgyti. Mes ateisim vėliau...

* * *

... Žingsniai koridoriuje. Prie lango! Kas?.. Taip ir yra! Valentinas Petrovičius su ta ... chirurge ir teta Vera. Reikia nešdintis. Šiandien visą dieną nuo ko nors sprunku... O teta Vera - tai piktžaizdė!

PO PENKIŲ DIENŲ. NAKTIS

- Pažiūrėk, Liniai, jis?
- Tarytum jis, drauge vyresnysis seržante. Dabar nepaspruks!
- Žmogau!.. Taip, taip, tu. Prašau parodyti dokumentus.
- Ką nors ne taip dariau?
- Rodyk dokumentus!
- To tu, seržante, eidamas duonos visada pasą nešies?
- Aš duonos pirmą naktie neinu.
- O aš einu. Gerai, sakykim taip: noriu susitikti su vienu žmogumi. Dokumentų su savimi nepasiėmiau. Nemačiau tam reikalo.
- Pasakykite pavardę.
- Kas čia, apklausa?
- Tai asmens nustatymas. Pasakysite pavardę ar važiuosim į skyrių?
- Žuravinas Igoris Aleksandrovičius. Dabar patenkinti?
- Prisiminei pavardę?
- Nesupratau. O savo atsimeni?
- Su kuo norėjai susitikti?
- Patys žinote.
- Aš rimtai kalbu.
- Aš irgi. Juk dieną vijotės jį. Mačiau.
- Nieko nesuprantu...
- Ir aš nieko nesuprantu.

* * *

Ko jie nori? Ieško su milicija. Gal jis iš tikro nusikaltėlis?.. Atminties jie man nesugražins. Tai aišku. Laikys institute kaip eksponatą... "Prieš jus dirbtinai užaugintas organizmas, atsitiktinai išgyvenęs po tokių ir tokių eksperimentų. Eksponatas neprisimena savo vardo, amžiaus, nepažįsta artimųjų. Atsiliepia kreipiantis 'Ligonis iš 12-os'. Atkreipkite dėmesį į būdingus skruostų ir galūnių traukulius..." ... Kaip norisi valgyti..... Reikia surasti Jį. nueiti į filharmoniją? Ar yra mieste filharmonija?.. "Sveiki, ar pas jus nedirba pianistas, kaip du vandens lašai panašus į mane? Jo pavardės nežinau. Ne, man nereikia bilieto..." Idiotizmas! kuri, įdomu, valanda?

- Atleiskite, nepasakysite, kuri dabar valanda?
- Be penkių dvi... Tu?!
- Tu?!

... Migla... Vėl kruvina migla... Migla...
- Pasakyk, prašau, savo vardą?
- Igoris.
- Igoris... Igoris... Igoris... Igoris Žuravinas!!!
- Kas tau? Padėkite! Dėl dievo, kas nors padėkite!!!

PO ŠEŠIŲ DIENŲ

- Daktare, jis mirs?
- Bijau, kad taip.
- Ir nieko negalima padaryti?
- Talamininio skausmo sindromo chirurginis gydymas kol kas neefektyvus, todėl pavojingas. Padėti gali, ko gero, tik stereotaksinė nespecifinių talamino branduolių destrukcija...
- Talamininių...
- Labai didelis pavojus per gilaus panirimo į elektrodakaniulę... kaip jūsų, tai yra jo, jūsų analogo, atveju.... Sėkmingai operacijai vėl būtinas pakartotinas kaniulės įvedimas su nežymiu paskubėjimu į priekį. Tačiau pakartotinas klonavimas vėl atves mus į sprendimą... Vienu žodžiu, Igori Aleksandravičiau, viskas grįžta į tas pačias vėžes...
- Aš pasirengęs, daktare.
- Ne-ne, ką jūs! Aš kalbėjau apie visai kitą pasekmę.
- Jis man išgelbėjo gyvenimą.
- Taip nesakyčiau. Jį specialiai sukūrė, kad tave pagydytų. Tai dirbtinis žmogus, supraskite.
- Daktare, man dar neataugo plaukai. Ir anga pakaušyje dar neužsitraukė. Vis mažiau rūpesčių.

Papildomi skaitiniai:
Fantastikos skyrius
Julija Zonis. Megido
Diana Butkienė. Dalia
Harriet Zinnes. Sparnai
L. Aldani. Onirofilmas
Sergejus Breinas. Anomalija
A. ir B. Strugackiai. Narcizas
J. Zaidelis. Pasivaidenimas
R. Jangas. Rugsėjyje 30 dienų
Dmitrijus Volodichinas. Mieloji
Fitz-Džeimsas O‘Brajenas. Kas tai buvo?
S. Lukjanenko. Kosmoso eros pabaiga
E. ir I. Chaliai. Gyvenimas vietoje gyvenimo
Ambrozas Birsas. Prakeiktas sutvėrimas
O. Korabelnikovas. Sparnų prisilietimas
Vladimiras Michanovskis. Žalias debesis
Dmitrijus Bilenkinas. Gyvybės dykuma
Žozefas Anri Roni. Kataklizmas
R. Aberneti. Žmogus prieš miestą
Tie prakeikti nematomi dalykai
Elena Pervušina. Panoptikonas
L. Aldani. Visuotinis pamišimas
A. Abramovas. Baltieji pradeda...
H. Lampo. Dievo gimimas
H. Riuzas. Linksmasis Rodžeris
Anatolijus Šalinas. Futurija
V. Rybakovas. Dailininkas
Raudonoji ... planeta
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė