Egipto „Mirusiųjų knyga“  

>>>>> Skaitykite Įvadą į Egipto mirusiųjų knygą

Pateikiame kai kuriuos skyrius iš vadinamosios „Tėbų versijos“. Juose minimi ir įvairūs Egipto dievai (tiek gerai žinomi, tiek mažai arba visai negirdėti), ir kuriuose yra Egipto mitų atgarsių. Tėbų versijoje išlikę pagrindiniai Egipto religijos principai bei teigiamas tvirtas tikėjimas sielos nemirtingumu. Tačiau kai kurie aspektai jau pakitę ir yra labiau išvystyti.
Daugiau apie Senovės Egipto mitus ir dievus galite paskaityti šiuose puslapiuose:

„Mirusiųjų knygos“ yra 4 redakcijos:

  • Heliopolio - Senosios ir Viduriniosios karalystės laikotarpio (užrašyta hietoglifais). Ji remiasi dalimi dingusių tekstų, nuo V dinastijos. Šiuo metu žinomos 5 jos kopijos;
  • Tėbų versija, datuojama XVIII-XX dinastijų laikotarpiu (irgi hieroglifais). Pasižymi skaidymu į skyrius;
  • Artima Tėbų versijai XX dinastijos laikotarpio užrašyta hieratiniu raštu;
  • Saiso ir Ptolomėjų laikotarpių tekstai – tiek hieroglifais, tiek hieratiniu raštu. Pasižymi tuo, kad nusistovėjo skyrių seka.
  • Tėbų versija paprastai sutinkama papirusuose, tekstai rašyti juodu rašalu, eilutės atskirtos skiriamosiomis eilutėmis. Antraštės ir kai kurios teksto dalys užrašytos raudonu rašalu. Pastebima tendencija tekstą iliustruoti vinjetėmis, kurios apvestos kontūru, pradžioje juodu, o vėliau – gelsvai raudonu. Kai paplito spalvotų iliustracijų mada, jas piešti ėmė atskiras dailininkas. Dažnos klaidos rodo, kad teksto perrašinėjimams samdyti neatidūs raštininkai, kurie, galbūt net ir nesuprato turinio.

    Šios versijos papirusai yra 20-90 pėdų ilgio ir 14-18 colių pločio. Tėbų laikotarpiu (o gali būti, kad ir anksčiau) tekstai vadinti prt m hrw, kas verstina kaip „Pasirodymas šviesoje“, „Išėjimas dieną“ ir pan. Matyt šis išsireiškimas senovės egiptiečiams turėjo ypatingą prasmę, nejuntamą šiuolaikinėje kalboje.

    Pastaba: vėliau tekstas bus plačiau pakomentuotas.

    1 skyrius

    Pradžia pagarbinimų ir pašlovinimų dienos pasitraukimui, išėjimui ir nusileidimui į spindintį Neret-Nečer1) puikiuosiuose vakaruose. Kalbami laidojimo dieną. Įėjimas po išėjimo.

    Taria Ozyris N2):

    „O Vakarų dievai“ – sako Totui3) - „Amžinybės viešpats, kuris ten (manyje)! Aš ginantis dievas. Koviausi vardan tavęs. Aš vienas Tarybos dievų, gynusių Ozyrį4) nuo jo priešų teismo dieną. Aš iš tavųjų, Ozyri. Aš vienas dievų, Nutės5) vaikų, kurie žudo Ozyrio priešus ir saugo nuo maištininkų. Aš iš tavųjų, Horai6). Koviausi už tave. Užsistojau dėl tavo vardo. Aš gynęs Horą nuo jo priešų teismo dieną Didžiojoje salėje HeliopolyjeP1). Aš busirietis, busiriečio sūnus. Pradėtas BusiryjeP2) ir gimęs Busiryje. Buvau su Ozyrio apraudotojomis, apverkusiomis jį Skalbėjų krante. ‚Apsaugok Ozyrį nuo priešų‘ – Totui paliepė Ra7). – ‚ Apsaugok Ozyrį nuo priešų‘ – pasakė jis ir aš, Totas, tai padariau. Buvau su Horu gelbėdamas Ozyrio kairįjį petį buvusį Lepotolyje. Buvau su Horu, įeidamas ir išeidamas iš naikinančios ugnies per maištininkų išvarymo dieną Letopolyje. Buvau su Horu rengiant šventes Ozyriui ir aukas Ra, 6 ir 7 dienos šventes Heliopolyje. Buvau žyniu Busiryje, iškilusiame ant kalvos. Buvau Abidos pranašu, kai išėjo žemė [gal po Nilo išsiliejimo?]. Buvau vienu tų, kurie Ra-Setau8) regėjo paslaptis. Buvau Barano apeigų skaitytoju Mendese. Buvau žyniu-semu su jo pareigomis. Buvau meistrų vadovu tądien, kai Chenu arka buvo iškelta ant rogių9). Ir aš paėmiau arklą žemės arimo Herakleopolyje dieną“.

    O jūs, nešantys tyras sielas į Ozyrio Namus, paimkite mano sielą su savimi į Ozyrio Namus, kad ji matytų, kaip matote jūs, kad girdėtų, kaip girdite jūs, stovėtų, kaip stovite jūs, ir sėdėtų, kaip sėdite jūs. O jūs, paduodantys duoną ir alų tyroms sieloms Ozyrio Namuose, dieną ir naktį duokite duonos ir alaus mano sielai, kuri dabar su jumis. O jūs, kurie atveria kelius ir nuvalo takus tyroms sieloms Ozyrio Namuose, atverkite man kelią ir nuvalykite takelius mano sielai, kuri su jumis. Ji įeina su pykčiu, tačiau išeina taikiai Ozyrio Namų pasaulyje be kliūčių ar jos sulaikymo. Ji įeina giriama ir išeina mylima ir džiūgaujančia, jos tarnai duoti Ozyrio Namuose. Aš ėjau ten, kad nebūtų rasta jokių mano trūkumų ir svarstyklės10) būtų neužimtos jų nusidėjimais.

    Tu mane bandei daugelį mėnesių. Mano siela buvo apklausiama mano širdies, kuri nustatė, kad mano žodžiai žemėje buvo teisingi. Štai aš prieš tave, Dievų valdove. Pasiekiau Dviejų tiesų ežerą11), nušvisdamas tarsi gyvasis dievas ir spindėdamas kaip Eneada12) danguje. Aš gyvuoju kaip vienas jūsų; pakylėtas mano kelias į Cherachą. Regiu Rugpjūčio Orioną13); saugau pirmapradį Chaosą. Aš nepasuktas atgal, aš matau Duat valdovą. Aš mėgstu Eneadės maistą, sėdžiu su jais. Apeigų žynys man kviečia sarkofagą; girdžiu aukų sąrašą. Netrukdomas žengiu į Nešmet arką, mano siela su jos [arkos] valdytoju14).

    Būk pasveikintas, valdantis Vakarus [t.y. mirusiųjų pasaulį], Ozyri, gyvenantis Tinito nome. Tu leisi man eiti pasaulyje į Vakarus. Slaptosios žemės valdovai priima mane ir triskart pagiria pasaulyje. Jie suteikia man vietą po Vyriausiojo Taryboje. Žindyvė mane priima dieną ir naktį. Aš pasikeliu prieš Un-Neferą. Aš lydžiu Horą į Ra-Setau ir Ozyrį į Mendasą. Aš įgaunu bet kurią formą, kokios noriu bet kurioje vietoje, kokios mano Ka bepanorėtų.

    Tasai, kuris žino apie šį ritinį žemėje ar įdėjo parašytą į kapą, išeina dieną bet kuria forma, kokios panori, ir grįžta į savo vietą be kliūčių. Jam duota – duona ir alus bei mėsos gabalai nuo Ozyrio altoriaus. Egipto „Mirusiųjų knyga“ Jis įeina į Ialu laukus15). Žinančiam šį nurodymą to, kuris Mendese, - miežiai ir kviečiai bus duoti ten, nes jam seksis, kaip buvo žemėje. Jis išpildo savo norą kai tie 9 dievai Duate16).

    Iš tikro puiki kalba, išbandyta miriadus kartų.

    2 skyrius

    Kalbėjimas išeinant dienai ir gyvenimui po mirties

    Kalba N:

    O Vieninteli, kuris pateka tarsi Mėnulis. O Vieninteli, kuris spindi tarsi Mėnulis. Tegu N išeina su ta tavo svita. Jų išlaisvintojas – Saulės šviesoje17) – atveria jiems Duat. Štai N išeina dieną, kad darytų visa, ko gali panorėti gyvendamas.

    3 skyrius

    Kalba, panaši į ankstesnę.

    Kalba N:

    O Atumai18), išeinantis kaip kunkuliuojančio srauto valdovas, pašlovintas kaip Ruti19). malda kreipkis į Protėvius: ateina N kaip vienas tarp jų; jis paliepė Ra [valties] ekipažui vakare. Gyvena Ozyris N po mirties, tarsi Ra, kasdien. Gimęs Ra, gimė ir Ozyryje N. Kiekvienas dievas džiaugiasi, kad gyvena Ozyris N, panašiai, kaip jie džiaugiasi, kad gyvena Ptahas20), išeinantis iš Didžiųjų rūmų Heliopolyje.

    5 skyrius

    Kalba, kad neverstų žmogaus dirbti Heret-Nečere

    Kalba N:

    Aš teisiantis sustingusius [t.y. mirusiuosius], išėjęs iš Hermopolio [t.y. Totas]. Aš gyvoji siela ir gyvenu babuinų vidaus organais21).

    6 skyrius

    Kalba, verčianti ušebti22) dirbti žmogui Heret-Nečere

    Kalba N:

    O šis ušebti! Jei Ozyris N bus pašauktas dirbti darbą, kuri atlieka gamas, Heret-Nečere ir kuris bus jam sunkus kaip svo pareigas atliekančiam žmogui, tu turi prisiimti visus ten atliekamus darbus: apdirbti laukus, sutvarkyti krantus, iš vakarų į rytus per upę plukdyti smėlį. „Aš tai padarysiu. Aš čia!“ – pasakysi tu.

    23 skyrius

    Kalba N burnos atvėrimui Neret-Nečere
    Vinjetė xxiii: Burnos atvėrimo procedūra

    Vinjetėje sėdi Ani, o sem žynys [t.y. aukščiausias Ptaho žynys], apsirengęs panteros kailiu, dešinėje rankoje ur hekaP3) („galingą burtais“) instrumentu atlieka burnos ir akių atvėrimą23). Prieš Ani yra laidojimo skrynia, seb-ur, dun-tet, temanu burnos atvėrimo instrumentai, o taip pat ritualinis pešenkef, kad mirusysis galėtų vaikščioti, kalbėti, regėti ir uosti.

    Jis kalba:
    Mano burna turi būti atverta Ptaho; saitai, kurie laikė užvėrę mano burną, pašalinti mano miesto Dievo [t.y. Atumo]. Teateina Totas apdovanotas burtais. Jis atvers netgi mano burną užverta laikančius Seto saitus. Ir tegu Atumas sviedžia juos atgal mane susaisčiusiems. Tegu Ptahas pražiodina mane dangaus geležies pleištu, kuriuo jis žiodino dievų burnas.

    Sechmet-Uadžitė, buvojanti vakarinėje dangaus pusėje. Aš SachP4), didi žvaigždė, buvojanti tarp Junu [Heliopolio] sielų.

    Kas dėl šių burtų ir visų žodžių, ištartų prieš mane, tai tegu visi dievai sukyla prieš juos, visa Eneada ir kiekvienas dievas.

    Pastabos

    >>>>> Skaitykite Įvadą į Egipto mirusiųjų knygą

    Pastaba: vėliau tekstas bus plačiau pakomentuotas.

    1) Neret-Nečer – apibendrintas anapusinio pasaulio pavadinimas. Kartais reiškia antkapinius piešinius, atvaizdavimų pasaulį, o taip pat patį nekropolį.

    2) N – čia ir toliau mirusiojo, „Mirusiųjų knygos” savininko vardas.

    3) Totas – išminties ir menų dievas, hieroglifų rašto sukūrėjas, pagrindinis Hermopolio miesto globėjas. Pomirtinio teismo metu užrašinėja svarstyklių parodymus. Vaizduotas paviano, ibio arba žmogaus su ibio galva pavidalais. Taip pat žr. >>>>>

    4) Ozyris – pomirtinio pasaulio valdovas, turintis daug vardų, tarp kurių dažniausias Un-Nefer, „Gražusis“. Taip pat žr. >>>>>

    Anot Plutarcho, Ozyris kadaise buvo faraonu. Jis buvo išmintingas ir teisingas Egipto valdytojas, išmokęs žmones dirbti žemę. Tačiau jį išdavikiškai nužudė brolis Setas su bendrininkais, sukapojo jo kūną gabalais ir išmėtė po visą šalį. Ištikima ir mylinti sesuo ir žmona Izidė surinko juos, o dievas Anubis sujungė ir pagamino pirmąją mumiją. Vėliau Izidė stebuklingai pastojo nuo jos ir pagimdė sūnų Horą. Šiam paaugus, jis susikovė su Setu ir tą įveikė, teisėtai gaudamas tėvo sostą. Horas prikėlė Ozyrį davęs nuryti savo Akį, o tasai ėmė valdyti mirusiųjų pasaulį ir rengdamas jų teismą. Teismo metu ant vienos svarstyklių lėkštės padeda plunksną – Maat deivės (teisingumo, tiesos, pasaulio tvarkos) simbolį, o ant kitos – mirusiojo širdį. Jei svarstyklės lieka pusiausvyroje, tai reiškia, kad širdis neapsunkinta nuodėmių, ir mirusysis siunčiamas į Hotepo (Pasaulio) laukus, kur susitikdavo su artimaisiais ir gyvendavo amžinoje palaimoje. Jei širdis nusverdavo plunksną, tai mirusiajam reiškė galą – jį surydavo baisusis Amaitas (liūto, krokodilo ir hipopotamo derinys).

    Teismo metu Ozyris sėdi soste supamas 42 dievų. Atrodo, kad teismas suderintas su Ra atvykimu į požemius, nes šis yra tarp tų dievų, o yra, iš esmės, aukščiausiu dievu esantiems Žemėje. Ozyris buvo pirmuoju, įveikusiu mirtį, tad vėliau tai galėjo pasiekti kiekvienas. Tekstuose jis vadinamas „Ozyriu N“, taip parodant, kad kaip prisikėlė Ozyris, taip prisikels ir mirusysis. Dažnai tekste „Ozyris“ galima perskaityti kaip sinonimą žodžiui „mirusysis“.

    5) Nutė – dangaus deivė, vaizduota virš žemės palinkusia moterimi arba dangiška karve. Plačiau žr. >>>>>

    6) Horas – Saulės dievas, vaizduotas sakalo arba žmogaus sakalo galva pavidalu. Pristatomas sparnuotos saulės įvaizdžiu. Plačiau žr. >>>>>

    7) Ra – saulės dievas,faktiškai aukščiausias dievas, kurio garbinimo centras buvo Heliopolyje. Įsikūnijęs sakalo arba raudonkojo sakalo pavidalu. Jis tapatintas su Atumu18) susijungdamas į Ra-Atumą. O taip pat jungėsi su Chepri sudarydamas saulės dievų trejybę Chepri-Ra-Atumą, kur Chepri – ryto saulė, Ra – dienos, o Atumas – vakaro. Dieną Ra plaukia dangumi savo Mandžet arka, o vakare persėda į naktinę Mesektet arką, kuria nusileidžia į Duat16), kur susikauna su tamsos ir chaoso jėgomis, ypač su milžiniška Apopo gyvate. Jas įveikęs į Duat atneša šviesą ir šilumą. Ten gyvenantys mirusieji džiaugsmingai sveikina Ra ir lydi iki Vidurio vartų Ialu laukuose15), per kuriuos jis grįžta į gyvųjų pasaulį. Kartu su Ra šį kelią praeina ir jo arkoje esantis į pomirtinį teismą pasiųstas žmogus, virvėmis valdydamas dieviškąją valtį. Ra sukūrė žmones: kartą jis pravirko ir iš jo ašarų atsirado žmonės. Taip pat žr. >>>>>

    8) Ra-Setau – pažodžiu „Pratempimo durys“. Matyt, tai praėjimo į anapusinį pasaulį durys, per kuria į ten pakliūva Ra. Per jas praeina ir mirusiųjų sielos. Kirsdamas pasaulių ribą žmogus „gimsta“ kitame pasaulyje, todėl „Mirusiųjų knygoje“ mirusysis ne kartą pareiškia: „Gimiau Ra-Setau“ Ra-Setau valdovu buvo dievas Sokaras. Ten mirusysis gaudavo ir savo pirmąjį pagalbininką – dievą Up-Uautą („Kelių atskleidėją“) juodo šakalo arba šuns pavidalu.

    9) Chenu arka – dievo Sokaro arka. Jam skirtų švenčių metu jo skulptūra buvo talpinama į Chenu arką ant rogių ir iškilmingai vežiota aplink laukus lydint minioms žmonių, pasipuošusių gėlių girliandomis ant kaklų.

    10) Kalbama apie svarstykles, kuriomis pomirtiniame pasaulyje sveriami žmogaus nusidėjimai. Žr. 5).

    11) Dviejų tiesų ežeras randasi Amenti (pirmoji anapusinio pasaulio sritis). Jo viduryje yra Tiesos sala, kurioje yra Dviejų tiesų salė, kurioje vyksta pomirtinis teismas.

    12) Eneada – „Devynetas“: pradiniai Heliopolio dievai: Atumas, Šu, Tefnutė, Kebas, Nutė, Ozyris, Izidė, Setas ir Neftidė. Pagal šį pavyzdį savo devynetus sudarinėjo ir kiti miestai.

    13) Rugpjūčio Orionas - tai vienas iš Ozyrio vardų. Žr. 4)

    14) T.y. su Ozyriu.

    15) Ialu laukai – „Meldų laukai“, trečia iš eilės anapusinio pasaulio sritis; randasi kažkur žemiškosios Abidos rajone. Ialu laukai yra paskutiniu etapu pomirtinėse sielos klajonėse. Čia stovi Ozyrio namai su 21 vartais. Ialu laukų viduryje iškilę dvi sikomoros iš turkio, tarp kurių savo arka praplaukia Ra-Atumas, nes virš jų randasi dangaus Vidurio vartai, vedantys prie rytinio horizonto. Ialu laukai aptverti metaline siena ir juos supa ilga ir be galo plati upė, kurioje nėra nei žuvų, nei gyvačių. Tuose laukuose mirusysis triūsia kiekvieną dieną. Juose auga nepaprasto aukščio miežiai ir kviečiai, kuriuos mirusysis turi pasėti, išauginti ir nuimti derlių.

    16) Duat – pomirtinis pasaulis, viena iš pasaulio dalių (dangus, žemė, Duat, vanduo, kalnai). Jis randasi už regimos tikrovės ribų, jo negalima priskirti nei dangui, nei požemių pasauliui. Tai „labai gili, visiškai tamsi i begalinė“ sritis. Savo bruožais Duat atkartoja Egiptą, tačiau dešimtis kartų didesnis. Be to, jis susukta į žiedą erdvė, sudaryta suręsto Ozyrio kūno: taip Duat dažnai vaizduotas papirusuose ir ant kapų sienų. Patekti į Duat galima pro plyšį uolose vakariniame Nilo krante Abidos apylinkėse. Duate yra olų, ugnies ežerų, kuriuose deginamos nusidėjėlių sielos, kūnai ir net šešėliai. Tačiau ten yra ir malonių vietų, Chotepo („Pasaulio“, t.y. amžinos palaimos) laukai, atrodo, užimantys visą „malonią“ Duat dalį. Į Duat kasnakt savo arka atvyksta Ra, perplaukia visą jį, pasiekia Ialu laukus ir per Vidurio vartus išplaukia į rytinį horizontą.

    17) Kasnakt, savo kelionėje per Duat, Ra susikimba mirtinoje kovoje su tamsos jėgomis ir su pagalbininkų pagalba jas įveikia, sukeldamas anapusinio pasaulio gyventojų džiaugsmą, kaip ir patekėdamas žemėje. Ra nakties kelionei skirtas atskiras kūrinys „Am-Duat“ (Esantieji Duat“), kur Duat struktūra aprašoma detaliau, ypač tai, kas liečia „pragarą“ – žėruojančias duobes arba katilus, kuriuose deginami nusidėjėlių kūnai, sielos ir šešėliai.

    18) Atumas – saulės dievas, demiurgas ir Heliopolio Eneadės sudarytojas, vienas seniausių Egipto dievų. Jis kilo iš vandenyno-chaoso Nuno. Vienas, be žmonos, pagimdė pirmąją dievų porą: Šu (orą) ir Tefnutę (drėgmę), iš kurios vėliau radosi kiti dievai. Daugelyje tekstų veikia kaip vakaro saulė, su Chepri ir Ra sudarydamas triadą Chepri-Ra-Atumą. Atumas kartu reiškia ir „viskas“, ir „niekas“. Vaizduotas antropomorfiniu pavidalu.

    19) Ruti – liūtų pavidalo dievų pora, tapatinama su Šu ir Tefnute. Jiems priklausė rytinė ir vakaro arkos, tad mirusysis, sutapatintas su jais, įgaudavo galimybę keliauti su saulės dievu. Ruti dažnai laikytas vienu dievu.

    20) Ptachas – Memfio dievas globėjas, garbintas ir Nubijoje, Palestinoje, Sinajuje. Jis buvo demiurgu ir sutvėrė Visatą ir visa, kas joje yra, - savo tveriančio žodžio pagalba. Visa pirma kildavo jo širdyje, o tada ištarta įsikūnydavo. Vaizduotas antropomorfiškai kaip stovinti mumija su lazda rankoje ir laidojimo apdangalu ant galvos. Taip pat žr. >>>>>

    21) T.y. maitinuosi jais.

    22) Ušebti – „atsakovas“. Nedidelė figūrėlė, įdėta į karstą, kad pakeistų mirusįjį darbams Ialu laukuose. Kai mirusįjį kviesdavo dirbti, ušebti privalėjo už jį atsakyti „Aš čia!“ ir vykti į laukus. Sprendžiant iš visko, ušebti artimi mūsų pasakų stebuklingoms lėlėms, už herojų atliekančius įvairius „sunkius darbus“. Ušebti gaminti mumijų pavidalu su atvira galva ir rankomis, kuriose laiko kaplį. Dažniausiai jos buvo medinės arba molinės.

    23) Britų muziejaus papiruse nr.10470 tokią operaciją su mirusiuoju, sėdinčiu ant nedidelio suoliuko, atlieka dievas Horas.


    Paaiškinimai

    P1) Heliopolis („Saulės miestas“; vietinis pavadinimas Awanu - „Stulpai“) - vienas svarbiausių Senovės Egipto miestas, dabar esantis Kairo šiaurės rytų priemiestyje Ain Šams („Saulės akis“). „Piramidžių tekstuose“ įvardijamas kaip „Ra namai“, nes buvo saulės dievo Atumo (sutapatinto su Ra) garbinimo centras. Jis buvo Heliopolito (13-o) nomo sostine. Jis beveik sunaikintas Viduramžiais statant Kairą. Išliko 21 m aukščio raudono granito Ra-Atumo šventyklos obeliskas, kurį pastatė XII dinastijos faraonas Sanusretas I.
    Biblijoje (Iš 1:11) minimas Pitomas („Didysis namas“), kuris tapatinamas su Herodoto Patumu; šis minimas XIX dinastijos tekstuose kaip P-Etum („Atumo namas“) -- ir buvo netoli Heliopolio arba jame.

    P2) Busiris - senovinis miestas Žemutiniame Egipte Ati nome, dabartiniame Abu Sir Bana, į rytus nuo Saiso. Faraoniškas pavadinimas buvo Džedu. Laikomas viena galimų Ozyrio gimimo vieta. Krikščioniškais laikais tapo ankstyvosios vyskupystės vieta.
    Ur hekau Seto nužudytas Ozyris tapo mirusiųjų karalystės (Tat arba Tuat) valdovu. Ozyrio kulto ištakos buvo Nilo deltoje, mieste, kurį egiptiečiai vadino Tetu, o graikai Busiriu – ir yra logiška manyti, kad Tuat buvo netoliese. Taigi ji nebuvo nei po žeme, nei danguje, o regimame pasaulyje, Išorinėje tamsoje.

    P3) Ur hekau buvo gaminamas iš vingiuoto medžio; jo vienas galas buvo avino galvos formos, kurios viršuje įtaisyta šv. gyvatė (kaip aukščiausios valdžios simbolis).

    P4) Sach – mistinis žmogaus mumijos įvardijimas; tai žmogaus hipostazė, jam praėjus laidojimo ritualus. Ji kartu su ba ir šu sudarė žmogaus esybės triadą. Sach įsikūnijimu buvo Horo sūnus Kebeksenufas, vaizduotas kaip sakalas ant indo, kuriame saugotos mirusiojo žarnos.
    Terminas sach, kaip nuoroda į apvyniotą barzdotą figūrą su galvos apdaru, imtas naudotas kažkur nuo XVIII dinastijos (1500 m. pr.m.e.). Tačiau jis netaikytas kūnui, kuris vadintas ka, o balzamuotas džet (amžinybė). Skaitykite daugiau >>>>>

    Egipto dievai
    Nubija ir jos istorija
    Žvaigždės kalba Egiptui
    Stebėtojai: Dievo sūnūs
    Egipto pasaulio tvėrimas
    Zep Tepi - pirmasis laikas
    Arijai: Mirusiųjų garbinimas
    Sfinksas: gal tai jau buvo?
    Ba ir Ka, siela ir dvasia
    Egiptietiška Betliejaus žvaigždė
    Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
    Matematika Egipte: Rindo papirusas...
    Plutarchas. Biografijos: Solonas
    Pasaulio tvėrimo mitai (Afrika)
    Indonezijos mirusiųjų kultas
    Liūtagalvis dievas Apedemakas
    Niobė - suakmenėjusi deivė
    Kalendorius senovės Egipte
    Laužai Himalajų papėdėje
    Tibeto „Mirusiųjų knyga“
    Faraonė Hatčepsutė
    Piramidžių mistika
    Džedo pastatymas
    Kanaano karalienė?
    Mirtis Biblijoje
    Vartiklis