Islamo vystymasis
Izmailitų imamatas Persijoje po Alamuto žlugimo
Papildomai skaitykite: Izmailitų istorija
Šachas Karimas Aga Chanas: gyvasis imamas
Imamai ir Hasano įpėdinis
Šiitai, sufijai ir kitiIlgą laiką manyta, kad, sugriovus Alamuto tvirtovę ir mongolų pastangomis visiškai išnaikiniti izmailitus. Izmailitų sekta išnyko, o imamų linija nutraukta. Tačiau daugelį izmailitų Persijoje išgelbėjo Taqiya nuslėpimo ir kitos priemonės, daugelis pasitraukė į Afganistaną, Himalajus ar Sindą. Anot izmailitų tradicijos, paskutinis Alamuto imamas Ruknud-din Khair Šachas*), jausdamas pavojų šeimai ir izmailitų bendruomenei, savo 7 m. amžiaus sūnų Šamud-din Mahometą išsiuntė su dėde į saugi vietą. Iš persų poeto Nizari Quhistano žinome, kad jis ir imamas Qasim Šachas gyveno Azerbaidžane, kurio apylinkės, atrodo, du šimtmečius buvo imamato centru.
Imamas Šams al-din Mahometas (apie 1256-1310) gyveno kaip Zardoz'as (siuvėjas) Taqiya slėpimo tikslu ir paprastai vadinamas Muhammad Zardozu. Jis buvo 28-ais nizaritų imamas, apie kurio gyvenimą žinoma labai nedaug ir kuris beveik visą gyvenimą nugyveno slėpdamas savo tapatybę. Po jo mirties paveldėjimo linija suskilo į dvi: kasimidų, išlikusią iki šių dienų kaip Aga chanai, ir muminitų, išnykusią ties 19 a. Po tėvo Churšano nužudymo, gyveno Azerbaidžane, Tebrize arba jo apylinkėse, apsimetęs sufijų mistiku ir siuvėju (ir iš čia įgijęs Zardūzo pravardę). Jo laikais nizaritų bendruomenę persigrupavo Persijos šiaurėje ir net laikinai atsiėmė Alamutą, tačiau nizaritai Sirijoje pateko į Mamliukų sultonato valdžią. Po jo mirties prasidėjo miglotas nizaritų istorijos laikotarpis, besitęsęs iki 15 a. pabaigos.
Apie jį Nizari Quhistan'as (m. apie 1320 m.) rašė (tiesioginis vertimas):Jis pasaulio valdovas, Religijos karūna, Ali sūnus, kurs šviesa, Pasaulio valdovo akys, Jis dvasingumo tėvas, Amžinybės sodo Saldžiausias vaisius.Mowlana Qasim Šachas, 29-sis imamas (710-771 A.H. / 1310-1370)
Jis kartu su savo tėvu Šamsud-din Mahometu buvo izmailitų dawa reorganizatoriai. Daugybė Dais buvo išsiųsta iš Irano, tarp jų ir Pir Šamsud-din Sabzwari. Jis nuvyko į Badakšaną, kur izmailitų tikėjimą priėmė didelė žmonių grupė. Toliau kelias dienas lankėsi Tibete, o tada vyko į Kašmyrą. Kelionėje dažnai negalėjo nusipirkti maisto ir alko. Kašmyre išmoko vietos kalbą. Jį neretai painioja su Šams Tabrizu, Džalalud-din Rumi dvasiniu mokytoju, kurio garbei Rumi parašė Šams Tabrizo divaną. Tasai buvo Alamuto imamo Alaid-din Mahometo sūnus, palikęs tvirtovę iki ją sugriaunant jis gavo šventojo vardą, tačiau nebuvojo Indijoje.
Mowlana Islam Šachas, 30-sis imamas (771-827/1370-1423)
Mowlana Muhammad bin-Islam Šachas, 31 imamas (827-868/1423-1463)Islam Šachas buvo Qasim šacho sūnus. Jis buvo imamu tuo metu, kai totorių vadas Tamarlane surengė žygį į Persiją, kur, neabejotinai, išžudė daug izmailitų. Anot tradicijos, imamas gyveno Šahri Babake, o vėliau Kahake. Jis išsiuntė Pir Sadrud-din (Indo-Pakistane vadinamą Pir Sadardinu) į Indiją, kur mokėsi pas Pir Šamsud-din Sabzwari. Jo dėka šiandien nemažai izmailitų yra Indijoje, Pakistane, Burmoje ir Afrikoje.
Per jį izmailitų bendruomenę Indijoje plėtė ir imamas Muhammad bin-Islam Šachas.
Mowlana Mustansir bi-Lah II, 32-sis imamas (868-880/1463-1475)
Mowlana Abul Hasan Ali, 44-sis imamas (1143-1206/1730-1792)Persekiojami izmailitai ilgą laiką turėjo gyventi slaptai. Imamai gyveno Andžudane, o vėliau Kahake. Tačiau izmailitų bendruomenė plėtėsi Indijoje. Seniausiame iš 3-jų Andžudano mauzoliejų yra imamo Mustansir bil-Lah II kapas. Jis aštuonkampės formos su kūgišku kupolu. Jis plačiai vadinamas Šachu Qalanderiu, tačiau nežinoma kodėl.
Atrodo, kad kiti keli imamai persikėlė į Kahadą, nes vakarinėje kaimo dalyje, sode, yra Mowlana Nizaro mauzoliejus su keliomis patalpomis su keliais kapais, stiliumi primenančiais sufijų mauzoliejus Persijoje. Mowlana Nizaras palaidotas centre po kupolu. Įdomu, kad ant kai kurių kapų, matyt, imamų tarnų, yra khodžki užrašai, matyt tai pasekėjų iš Indijos kapai.
Sode prie imamo namo yra akmeninė platforma ant akmeninių kojų (tarsi stalas) įrengta įduboje. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad imamas Nizaras sėdėdavo ant šios platformos. Kai įdubą užliedavo vanduo, platforma atrodė tarsi sala, kurioje jis priimdavo svečius, ir jie sėdėdavo tarp gėlių apsupti vandens.
Dėl nestabilios politinės padėties per kitą šimtmetį mažai žinom apie to meto imamus. 44-sis imamas Abul Hasan Ali kurį laiką buvo Kirmano valdytoju prie Zendo karalių Manoma, kad jis lydėjo Nadirą Šachą 1780 m. (1194 A.H.) žygio į Indiją metu. Kalbama, kad jis palaidotas garsiojo sufijaus Muštako Ali mauzoliejuje. Atseit, jo kapą dengia žalsva plokštė be užrašų. Netoli jo kapo yra aštuonkampis mauzoliejus, užrašas ant kuriame minimas imamo dukters palaidojimas. Yra ir kitų kapų čia, tačiau jų būklė neleidžia jų identifikuoti.
Mowlana Khalilullah Ali, 45-sis imamas (1206-1233/1792-1817)
Abul Hasan Ali sūnus dar vadinamas Sayyed Kahadi, nes apsistojo Kahadi netoli Muchalato. Jį kaip dvasinį vadovą pripažino Persijos suverenas Fateh Ali Šachas. Buvo labai gerbiamas ir pas jį vyko tikintieji iš Indijos ir kitų šalių. Jį pašlovino Kalami Piras:
Iškilęs Dievo valia, Dabarties ir amžinybė upė (Qayyer), Dosnumo ir palaimos šaltinis Mūsų mokytojas, mūsų valdovas, žinantis Paslaptis, Tai kas atvira ir kas slapta. Linkėjimas klestėti ir pašlovinimas mūsų valdovui Šachui Khalilluh Ali jį paminint.1817 m. imamas laikinai apsistojo Yezde, kur jį ir daugelį pasekėjų nužudė minia, išprovokuota mulos, pavydėjusiam imamo šlovės. Jis palaidotas Nadžafe. Jo nužudymas supykdė Fateh Ali Šachą, kuris žiauriai nubaudė kaltus: mula nuogas įmestas į ledinį tvenkinį ir plaktas dygliuota lazda. Jaunasis imamo sūnus Mowlana Šachas Hasan Ali Šachas gausiai apdovanotas šacho, atiduodant Kumo ir Mulalato sritis, bei suteikiant Aga Chano titulą. Vėliau jis imamui į žmonas atidavė savo dukterį Sarv-e-Džahan.
Jaunasis princas Hasan Ali vadovavo gerai. Likimas jam šypsojosi, kol buvo gyvas Fateh Ali Šachas, bet po šio mirties 1834 m. prasidėjo pilietinis karas tarp dėl valdžios besivaržančių princų. Tai pakeitė izmailitų padėtį Persijoje ir šis persiškas Nizari izmailitų periodas baigėsi. Pirmasis Aga Chanas (Šachas Hasan Ali) 1840 m. persikėlė į Indiją, pradėdamas Indišką-Pakistanišką imamato laikotarpį. Tačiau apie tai bus atskirame puslapyje.
*) Rukn ad-Din Churšachas (Rukn al-Din al-Hasan ibn Muhammad Khurshah, 1230-1257) 27-ais izmailitų imamas ir 8-asis ir paskutinis nizaritų imamas, valdęs Alamutą (tik vienerius metus) neramiais mongolų įsiveržimo į Persiją laikais. Po eilės derybų su mongolais Alamuto tvirtovė 1256 m. buvo atiduota, o tai reiškė Nizaritų valstybės pabaigą (nors 1275 m. Rukn ad-Din Churšacho sūnus Šamsas ją buvo atsiėmęs keliems metais).
Mongolų chano Hulagu požiūris į pasidavusį Churšaną atrodo dviprasmiškai. Kartais jis išreišdavo pagarbą, net duodamas dovanas. Imamas galiausiai paprašė leidimo asmeniškai susitikti su mongolų kaganu, - ir jam atvykus į Mongoliją, Munkė pareikalavo atiduoti ir likusias pilis. Imamui grįžtant jis buvo nužudytas netoli Toungato (matyt, tai Tannu-Ola kalnai). Jo imamatą perėmė sūnus Šamsas ad-Din Muchamedas.
Izmailitų istorija
Šiitai, sufijai ir kiti
Imamo Ali kalifatas
Mahdi: Paskutinysis šviesuolis
Pranašas Mahometas - islamo pradininkas
"Kalnų Senis" - Sayyidna Hasan Bin Sabbah
Islamo pakraščiai: maurai Ispanijoje ir musulmonai Indijoje
Šachas Karimas Aga Chanas: gyvasis imamas
Pranašų nenuodėmingumas
Imamai ir Hasano įpėdinis
Asasinai, šiitai-izmailitai
Musulmonų brolijos
Kaaba Mekoje
Religijos puslapis
Vartiklis