„Kabala“ pradžioje naudota Talmude ir ankstyvųjų rišonimų [11-15 a. rabinų po gaonų laikotarpio iki „Šulhan Arucho“ surašymo] kaip nuoroda į viešą žydų mokymą. Ta prasme ji atitiko žodinę tradiciją. Su laiku ji tapo ezoteriniu mokslu apie Dievą, pasaulio sutvėrimą ir visatos dėsnius, o taip pat keliu tų dalykų pažinimui. Dabar ji yra okultinis Toros priesakų bei įvykių ir sutvėrimo dvasinių sferų, Dievo tvarkymosi Visatoje aiškinimas.
Anot nuo 13 a. besitęsiančios žydų tradicijos, tas pažinimas atėjo kaip apreiškimas išsrinktiesiems gilioje senovėje ir buvo išsaugotas tik nedaugelio privilegijuotųjų.

2002 m. skaitytos paskaitos ataudai (tezės)

Kabalistinė alegorija    

Kelias – altruizmas išvystomas tik egoizmo pagalba. Kodas – Jokūbo laiptai (kopėčios).

Kabbalah Jokūbo laiške: kas valdo liežuvį, valdo visą kūną…
Išgirsti Jokūbo balsą…
ST: atlėks paukščiai, pagriebs žodį ir nuneš…

Daugybė dvasinių mokymų, turinčių išrauti šaknis, bet tik vienas – neleidžia joms atželti…

Vardų kelias
Įmena mįslę / vidinis veiksmas / atpažįsta etapą

Kabalistinis pakilimas į dvasinį pasaulį nepriklauso nuo laiko ir erdvės – tai tik pastangų, noro stiprumo reikalas. Koncentracija…

Smegenys – tarsi išorinės programos (per-installed). Būtybė neturi būdo jas sutvarkyti. Žinios mįslių būdu (metaforos, užuominos). Žmogus suintriguojamas ir jis mąsto – ir vėliau jam vienareikšmiškai išsisprendžia – atranda, kad tos užuominos atitinka tam tikrą būvį (pakopą). Kitam žmogui to paties neperduosi…

Žmogus blaškosi tol, kol to neatranda. Kita pakopa yra nesuvokiama, kaip svajonė. Turi padaryti veiksmą, viršijantį ją pačią. Gnosis pasiekiamas tik sielai dedant visas pastangas.

Kabala ir gnosis – pastangų rezultatas – tikėjimo veiksmo atradimas (kada gali sparčiai kilti ir tik tada pakilti į naują lygį). Gyvenime yra akivaizdus žmonių tikėjimo stiprumas.

Impulsų (žinių) perdavimas – turint besąlygišką meilę tau, o priimantis turi tam tikrą tikėjimą. Priimama tik tada, kai yra pasiruošta.

Kabaloje sielos vystymasis labai konkretus ir apčiuopiamas. "Žinojimo karūna", asmuo, turintis tą žinių apimtį.

Paprasta siela turi 5 "langus" (pojūčiams, mokslui) ir už jų nėra jokių kitų. Žinios suteikia naujus langus (daugybę jų). Kabaloje galima stebėti žmonių santykius visuomenėje. Vienas negali daug pasiekti, ieškai bendrumų – plečiasi pojūčiuose, plečiasi egoizmas, kitus jauti kaip save.

Grupė. Grupės egoizmas.

Kabalistinė alegorija – Dievas kaip begalinė raizgalynė gijų, apraizgiusių visą Visatą. Esame tinkle - iš jo visi tie pojūčiai.

Kabalos šaknys
Jakovas Frankas
Kabalos istorija Didysis darbas
Fuko švytuoklė: Gebura
Trumpa Kabalos istorija
Sefiros ir jų pasauliai kabaloje
Viduramžių žydų filosofija. Kabala
Trumpas įvadas į Kabalos mokymą
Didysis sprogimas - prieš 400 m. ir dabar
Gematrijos menas, hebrajų numerologija
Teisuolis – Visatos pagrindas
Kai dar nebuvo vaivorykštės...
Kabala ir šviesos knygos
F. Kafka ir kabala
Ezotericizmo prigimtis
Sefer Yetzirah
Išsigelbėjimas nuodėme
Kabala ir Tantra
Merkaba Kabaloje
Numerologija
Filosofijos puslapis
Religijos skiltis
Vartiklis