Kai susikerta tikėjimų dogmos...
Evoliucija ar pasaulio sukūrimas
Biblija prasideda: "Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę". Jei mes priimame Biblijos tiesas, turime pradėti nuo šio sakinio. O mokslas stengiasi paneigti jį. Todėl tikėjimas (tarp jų šiuo klausimu gana aktyvi Jehovos liudytojų pakraipa) sukyla prieš evoliucijos koncepciją. Tačiau sukilti dar maža, reikia įrodyti savąją tiesą! Kaip tai padaryti?
Stebėjimai rodo (tai akivaizdu paklausius jau minėtos Jehovos liudytojų
pakraipos), kad evoliucija "paneigiama" remiantis dviem pagrindiniais "banginiais":
- Biblijoje viskas tiesa, nes ji apreikšta paties Dievo (Jehovos, nors Biblijos pradžioje veikia Elohimas), - o tai (kad apreikšta) žinome, nes parašyta pačioje Biblijoje. To "neneša" jokia logika!
- Pirštu kaišiojami visokie sunkumai, su kuriais susiduria evoliucijos koncepcija, tačiau nepateikiama savosios pusės svarių įrodymų, - nebent "įrodymai" būtų straipsnių gale paminėtos citatos iš Biblijos.
Neužmirštamas ir psichologinis poveikis, pvz., pašnekant apie protėvius, kilusios iš kažkokios ten amebos, - ar daugelis galėtų nerausdamas tarp svetimų pasakyti, kad jo tėvai buvo valkatos ar psichai? O čia dar kažkoks primityvus vienaląstis...
Štai kodėl pateikdamas Hovindo teksto pradžią, apie pasaulio sukūrimo ir
evoliucijos priešpriešą, siūlau atidžiai perskaityti ir
Džordžo Orvelo straipsniuką apie sunkumus, įrodinėjant
net paprasčiausius teiginius, pvz., kad Žemė yra apvali.
Tačiau nesusilaikysiu nepasakęs pora žodžių apie patį 'Vartiklyje' dažnai paminimą autorių.
Džordžas Orvelas (1903-1950, tikroji pavardė Eric Blair), gimęs Indijoje.
visąlaik buvo tikras maištininkas. Jo pagrindinė paskutinių metų nuostata -
kova prieš bet kokį totalitarizmą - ypač stipriai išreikšta paskutinėse knygose:
"Gyvulių ūkis", kuri gali būti puiki iliustracija visiems šių dienų
lietuviškiems valdininkams, ypač prisiminus garsųjį knygos šūkį:
"Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus".
Ir ypač distopijoje (t.y. anti-utopijoje) "1984-ieji", kurios citata labai tinka pailiustruoti Lietuvoje "praūžusius" (kaip ir ankstesnius) rinkimus (bei tvyrančią padėtį):
"Partijos iškeltas idealas - tai kažkus didus, baisus ir žvilgantis (...) Realybėje, tai pūvantys, pilki miestai, kuriuose alkani žmonės šliurksena kiaurais batais, gyvena apsilaupiusiuose devyniolikto amžiaus namuose, kur visada trenkia kopūstais ir netvarkingomis išvietėmis".
|
Pastaba. Šis (esantis žemiau gelsvame fone) tekstas yra perdirbtas Vikipedijos straipsnis (2006.04.05 d. versija, id=186414). Vikipedijos straipsniai pateikiami su GFDL licencija, leidžiančia jį laisvai naudoti. Ši ir tik ši (esanti gelsvame fone) šio puslapio dalis gali būti panaudota kitur pagal GFDL licenciją. Ši teisė negalioja likusiai puslapio daliai. Orvelo biografija Džordžas Orvelas (tikr. pavardė Erikas Bleras) gimė 1903 metais Motiharije, Bengalijoje. Jo tėvas Ričamordas čia dirbo britų administracijos Opiumo departamente. Jo motina Ida vienerių metų sūnų atvežė į Angliją. Penkerių pradėjo mokslus anglikonų mokykloje, po dviejų metų pervestas į vieną prestižiškiausių to meto Šv. Kipro mokyklą. Vėliau mokėsi Velingtono bei Itono koledžuose. 1921 metais, pabaigęs studijas Etone, neturėdamas finansinių galimybių lankyti universitetą, įstojo į Indijos Imperinę Policiją Birmoje. Atsistatydino ir grįžo į Angliją 1928 m., kur apybraižomis išreiškė išaugusią neapykantą imperializmui. Pirmą kartą pasinaudojo slapyvardžiu 1933 m., kai parašė "New Adelphi". Toks vardas pasirinktas dėl pamėgtos angliškosios tradicijos ir mėgiamos gamtos - Džordžas yra Angliją globojantis šventasis, o Orvelo upė - jo viena mėgiamiausių vietovių Anglijoje. Keletą metų Orvelas gyveno skurdžiai, kartais neturėjo kur nakvoti, tik vėliau susirado mokytojo darbą, kurį po kiek laiko teko mesti dėl ligų, vėliau dirbo naudotų knygų knygyne padėjėju. Prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, Orvelas įstojo savanoriu į Respublikonų gretas kovoti prieš sukilusius Franko nacionalistus. 1937 m. gegužės 20 d. buvo pašautas į kaklą, šio įvykio patirtį vėliau aprašė apybraižoje Sužeistas fašistų snaiperio . 1937 m. birželį su žmona pasitraukė iš Ispanijos, vengdamas galimo arešto. Antrąjame pasauliniame kare buvo Namų apsaugos narys, 1941 m. pradėjo dirbti BBC vedėju, kur daugiausiai vedė propagandines laidas, kuriomis buvo siekiama užsitikrinti Indijos ir Rytų Azijos paramą Anglijai kare. 1944 m. Orvelas baigė alegoriją "Gyvulių Ūkis", kuri kitais metais išspausdinta sulaukė gero kritikų įvertinimo ir tapo populiari. Nuo 1945 metų Orvelas buvo "Observer" savaitraščio karo korespondentu, vėliau rašė laikraščiui "Manchester Evening News". 1949 metais išspausdinta garsiausia Orvelo knyga "1984", parašyta Škotijos Juro saloje. 1936 m. Orvelas vedė Eileen O'Shaughnessy, su kuria įsivaikino sūnų. Pirmoji jo žmona mirė 1945 m., o 1949 m. rašytojas vedė antrą kartą - Sonia Brownell. Orvelas mirė nuo tuberkuliozės, būdamas 46 m. amžiaus. Paskutinius trejus metus praleido daugiausia ligoninėse. |
Raselo arbatinukas
G. Orwell: Žemė yra plokščia
Ar Žemė tikrai yra plokščia?
Paslaptingoji Žemė - ji GYVA!
Raselas. Laisva mintis ir oficialioji propaganda
M.Velbekas. Elementariosios dalelės
Zoologija ir mitologija
Senųjų laikų išmintis
Vabalai - ryšininkai
Mitai apie vaivorykštę
8 proto lavinimo stulpeliai
Demiurgai tveria pasaulį
Pranašas Nostradamas
Mitologijos puslapis
Atlantidos puslapis
Pasaulio sukūrimo puslapis
Vartiklio naujienos