Chaosas linksta link sinergetikos

Įprasta pagąsdinti chaosu. Už jį baisesnio dalyko nėra nei graikų mitologijoje, nei indų ar kinų senovės mokymuose. Ten juo vadino beribę laike ir erdvėje, nesutvarkytą, amorfinę, nenuspėjamą substanciją. Bet graikams tai buvo vieta, kur gimsta visa, kas yra.

Intuityvus chaoso supratimas susiformavo dar antikos laikais. Tada laikyta, kad tvarka yra tai, ką galima numatyti. Dieną keičia naktis, potvynį atoslūgis – tai tvarka. Kita – chaosas.

Viduramžiais problema išspręsta matematiškai – tvarką sukuria Dievas, chaosą tveria šėtonas. Taip buvo, kol nepasirodė Rene Dekartas (žr. R.Descartes. Cogito ergo sum) paskelbęs, visa, kas aprašoma matematikos lygtimis, yra tvarka. Jei ne – tai chaosas.

Chaoso supratimui nemažai prisidėjo Hegelis, pateikęs garsiąją triadą: tezė- antitezė-sintezė. Gamtoje visa keičiasi į priešybę. Dygsta augalas, yra tvarka, prasideda chaosas, tada pražysta žiedas. Mat Hegelis buvo ne tik filosofas, bet ir botanikas, užsiiminėjęs augalų sisteminimu. Ir jam pavyko įžvelgti besivystančių sistemų esmę. Būtent tokiose sistemose ramią aplinką keičia "sprogimas", susidaro chaosas, kuriame vėl susikuria tvarka, tik kitokia. Sinergija

20 a. pabaigoje išvystyta dinamiško chaoso teorija, kurioje matematika įstengė aprašyti perėjimą nuo tvarkos prie chaoso ir atgal. Tapo svarbu tam tikrą laiką sugebėti nuspėti sistemos vyksmą. Tai „prognozės horizontas“, kuris ir yra chaotiškumo kriterijus. Jei jo reikšmė nedidelė, vyrauja chaosas ir spėti vyksmą neįmanoma, jei didelė – tai sistema dinamikos, tvarkos būsenoje. Jis niekada nebūna begalybė ir niekada nulis. Pikosekundės laikotarpyje galima nuspėti viską, bet to niekam nereikia, kas bus po milijonų metų, negalima nuspėti, bet tai dar nieko ir nejaudina. Mūsų pasaulyje betvarkė ir tvarka ir teskiriama tik tuo „prognozės horizontu“.

Bet kuri socialinė sistema yra besivystanti. Jei žmonės gali nuspėti savo būseną keliems metams, tai tvarka. Jei jie pasimetę, chaosas. Ekonomikoje stabilumo laikotarpiais "prognozės horizonto" reikšmė aukštoka, net neišvengiamai jie pasikeis chaoso laikotarpiais. Tai vystymosi prielaida, nes tik iš chaoso gali gimti naujos vertybės. F. Nyčė sakė: „Šlovinu darbinančius Chaosą. Juk be jo nesukursi šokančios žvaigždės“.

Tačiau chaoso reikia bijoti, nes vystymasis ne visada progresas. Bet reikia bijoti ir chaoso nebuvimo. Sveiko žmogaus organizmas „triukšmauja“, t.y. yra šiokių tokių nukrypimų. Gydytojas suvokia, kad pacientas, kurio visi parodymai idealūs, mirs po dviejų savaičių. Tokio asmens organizmas negeneruoja vertingos informacijos. Jis nesugeba spręsti neišsprendžiamų uždavinių, įveikti netikėtumų.

Chaosas randasi kiekvienoje aplinką atpažįstančioje sistemoje. Tam reikia daug ką perrinkti ir įvertinti. Iš čia – viskas turi būti su saiku. Va tik paskaičiuoti kiek ir kada to chaoso leistina, yra labai sunku. Su tuo ir susijusi sinergetika.


Sąvokos

Sinergetika tai yra mokslas, tiriantis atvirų, nepusiausviriųjų sistemų saviorganizacijos dėsningumus (stabilių struktūrų arba periodinių procesų tokiose sistemose formavimąsi). Viena iš svarbiausių tokių sistemų charakteristikų yra didelis sudedamųjų dalių - elementų - skaičius ir netiesinė sąveika tarp jų. Jo pagrindus 7-me dešimt. padėjo vokiečių fizikas Hermanas Hakenas (g. 1927 m.). Saviorganizacijos procesai pasireiškia įvairiose gyvenimo, gamtos srityse ir mokslo šakose.

Sinergija, sinergizmas (gr. „veikimas kartu“) - reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai, poveikių suma. Jos sąvoka moksle atsirado 1925 m. Sinergijos priešingybė yra antagonizmas, o artimas reiškinys yra emerdžizmas (angl. emergence), kai sistema iš kelių elementų įgyja savybių, kurių neturi kiekvienas elementas atskirai. Pvz., sinergija pasireiškia ir vartojant narkotikus: pvz., vartojant marichuaną su LSD, marichuana stiprina haliucinogeninį LSD poveikį.

Apie sinarchiją
Kainitai ir setitai
Advaita Vedanta
Kur viešpatauja chaosas?
Paslaptingi Markovo procesai
Trumpas įvadas į Kabalos mokymą
Kvantinė chemija – ateities mokslas?
Ar jau rūksta dūmai ir garuoja kava?
Matematika prieš eismo spūstis
Fuko švytuoklės skiltis
Monada, sielos grūdas
Monte-Karlo metodas
Minties virusai
Filosofijos puslapis
Mitologijos skyrius
Religijos skiltis
Vartiklis