Marcelijus Martinaitis

       Daina
       neparašytam eilėraščiui

    Bėki, eilute,
    galan gyvenimo,
    galan gyvenimo -
    per visą knygą.

    Bėki per knygą
    lapas po lapo,
    lapas po lapo -
    galan gyvenimo.

    Palaidi žodžiai
    vėjas per knygą,
    veja mažąsias
    didžiosios raidės.

    Bėki, eilute,
    lapas po lapo,
    o pabėgėjus -
    dar palūkėki.

    Žodžių užvyta
    sustok pabėgus -
    mes dar pabūsim
    vidury knygos.

    Mes dar pabūsim
    vidury knygos,
    vidury knygos
    susimąstysim.

    Po to pabėgsi
    mane palikus
    galan gyvenimo
    nepalūkėjus.


        Jaunavedžiai

    Užsirakinę duris,
    nuleidę užuolaidas,
    pritemdytame kambaryje.

    Užsidarę dviese
    nuo miesto, bažnyčių,
    nuo valstybės,
    nuo bibliotekų, teatrų, -
    kad nieko neįžvelgtų praeiviai,
    klasiko paminklas skvere
    pro aptemdytą langą,
    kur vyksta meilės grumtynės.

    Jie vengia enciklopedijų,
    peizažų ant sienos,
    senos tėvų fotografijos,
    papuošalų,
    dokumentų.

    Miestas pritemęs -
    vienas kitas praeivis, šuva,
    automobilis,
    -ibinto šviesa, palieta ant asfalto,
    klasikas, labiau įsikniaubęs į bronzinę knygą,
    ir dar vienišesnis.

    Tik šičia tamsu -
    nuo visų pasitraukę
    už aptemdyto lango
    dviese
    repetuoja agoniją.
 

Apie autorių

Marcelijus Teodoras Martinaitis (1936-2013) - poetas, eseistas, vertėjas, visuomeninkas. Nuo 1964 m. dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose; nuo 1980 m. VU dėstytojas; nuo 2000 m. LRT tarybos narys. Priklausė „Sąjūdžio“ vadovybei. Kūrybą ėmė skelbti nuo 1955 m.; 1962 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. Pagrindinis poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas (tai ypač ryšku „Kukučio baladėse“, kur žemaitis Kukutis yra depersonalizuota keistuolio figūra šiuolaikiniame pasaulyje). Poetas save suvokia kaip agrarinės kultūros atstovą, išgyvenusį jos žlugimą. Naivia sąmone prisidengus, intelektualiai apmąstoma gyvenimo vertė ir prasmė, kuriama savita, liaudiškąja etika pagrįsta vertybių sistema: vertę gauna naivumas, sugebėjimas pagailėti, ašara, skaudėjimas. Išleido 10 poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Parašė scenarijų muzikiniam filmui „Vakar ir visados“ (1984).

Skaitinių ir poezijos puslapis
Poetinės Vizijos
Atgyja vėjas
Asfodelijų pievos
Siūlai, siūlai susivykite...
Vis tiek ateis pavasaris...
Adomas Mickevičius. Piligrimas
Lukas Vangelis. Iki ir po sapno
Algirdas Markevičius. Smėliadėžė
A. Zalatorienės eilėraščiai: SKINU DIENAS
L. Devita. Atsižadėtos istorijos
Algis Markevičius. Eilėraščiai
Žigmondas Moricas. Vainikas
Lukas Vangelis. 13 17 40
Romanas 'Palikti'
Alegorija „Kutai“
Fantastikos skiltis
NSO puslapis
Vartiklis