Rudeniniai eilėraščiai:
Iš ciklo Nostalgiškos rudens godos * * * Ne tu jau ateini į mano liūdną tylą, lietaus nuplautą, vėjo aptaršytą, - prisiminimai vasaros, virš žemės pakylėtos, dar sklando tarsi lapai, pakąsti šalnos. Žaizdota eglė stovi prie kelio susigūžus - žaibai aplaužė jos žalias šakas. Benamis šuo, sušlapęs ir sušalęs, glaudžias prie jos liemens - pilkėjantis ruduo. Pilkumą pasirinkusi diena jau merkias, užmiršusi akimirkas laimingo ryto. Nedrįsus peršokt aptvaro niekingo, už grotų pasiliko laisvūnė stirna. Atsižadėjus vasaros ir palaimingos pievos, ji slepia liūdesio pilnas akis. Graudu... Ne tu jau ateini į mano liūdną tylą, - nuskaidrina ją vėjas ir lietus, ir kelias, ir dangus žvaigždėtas, graudžios akys, už aptvaro baugaus dar švytinčios viltim...Rudens pantomima Lyg man įkąsti norėdamas, Dangumi čiaužia ir vaipos, Kopėčiomis debesų pasišokinėdamas Geltonas gyvatiškas žaibas. Apšviestos akimirksnio baltos šviesos, Paskutinių žiedų dega galvos. Neaprėpdamos vaivorykštės visos. Kūkčioja, taškosi spalvos. Šakos pilkėdamos šaukiasi saulės, Nes ore be garso jokio Lapai vasaros apgaulė Šoka grakštų rudenio šokį.
Sėjėjas, 2015 m. gruodis Ėjau takais ir miško proskyna, Per samanas, viržynus, gojelius, Žiūriu uogelę kėkštas nuskina, Stebiuos atsistebėti negaliu... Nebijo kadagio spyglių. Kur neš uogelę, kas atspės: Gal rinks arti jai minkštą guolį, O ji išdygus sužaliuos... Gal nuskraidins kažkur į tolį, Gal neš, kur nieks dar nepasėjo, Kad čirkštų ten kėkštai spygliuos. Jei ne kėkštas kas pasės? Nepakelia uogelių vėjas.Nešvaistyk laiko
Paulius Širvys. Eilės
W. Szymborska. Eilėraščiai...
Algis Markevičius. Eilėraščiai
Bitė Vilimaitė. Juoda Dėmelė
V. Šmitas. Kaip mes kūrėme pasaulį
Pranciška Regina Liubertaitė. Dūžtantys miražai
Rezidento pamokslas nepažįstamiems ponams
Kaori Fudzino. Ką užmiršta Sioko-san
B. Bjornsonas. Pavojingos piršlybos
Kinijos poezija: Sun Jui. Vėjas
Via est vita; Užmaršties upė
Aidas Marčėnas. Nuotaika
Visa tiesa apie Duras
Skaitiniai, poezija
Poetines vizijos
Vartiklis