Paulius Širvys
Eilės:
Aš - beržas;
Ir nusinešė saulę miškai;
Kai staugia širdis;
Liepsnabokščiai klevai.
****** Aš - beržas ***** Aš - beržas. Lietuviškas beržas, Išbridęs Iš pievų nakties. Sustojau Ant mūšių Didžiausiųjų Kelio Su plieno Dalgiu Ant peties. Ir audrą, Ir giedrą, Ir viską Praūžęs - Girdžiu aš Tyliais vakarais. Kaip skleidžiasi Naktys Žalioj mėnesienoj Baltųjų aušrų Pumpurais. Purienos - Kaip taurės Auksinės Sudužo. Nukrito Po kojom Iš mano širdies. Aš, viską Užmiršęs, Rūkais Užsirūkęs, Geriu Žalią vyną nakties. Geriu Žalią tylą. Geriu Žalią šilą. Geriu Ir apsvaigęs Einu. Negaila Man aukso, Negaila Sidabro Nei tų Praūžtųjų Dienų. Ne viskas Išgerta, Ne viskas Pragerta, - Aš didelį Lobį valdau: Turiu Savo džiaugsmą. Turiu savo skausmą. Ateik - Dovanosiu Ir tau. Netinka Tau auksas, Netinka Sidabras, Nei žodžiai, Saldumo pilni. Netikras Tas auksas. Netikras Sidabras. Ir deimantai tie - Netikri. Bet skleisis Dar naktys Žalioj mėnesienoj Baltųjų aušrų Pumpurais. Ateik - Apkabinsiu, Į širdį priimsiu, Papuošiu Žvaigždėtais Nakties Auskarais. Praeisi Pro šalį, Kaip laimė Praeina, - Nekeiksiu Aš savo lemties --
Aš - beržas. Lietuviškas beržas Su plieno Dalgiu Ant peties.
**** Ir nusinešė saulę miškai **** A-nei Ž. Mėlyna paukštė, Mėlyna paukštė Pasauly yra. (iš dainos) ------------------ 1. Aš taip laukiu Nulingavo, Nusinešė Saulę Tolimi Vaivoriniai Miškai. Krinta lapai - Pageltę, Numirę Laiškai. Krinta, Krinta Kaip grumstai Ant karsto. Širdį varsto Kraupus Graudulys. Stoviu aš Kaip Čiurlionio Legendų Šaulys. Po mirgiuoju Žvaigždynų Šalmu Tiesia toliams Rankas Obelis - Išsiilgus, Nuoga, Į mane Panaši Laukimu. Aš taip laukiu. Taip laukiu Ateinant Kažko, - Ligi galo Atvėręs Duris. Tuštuma. Nykuma. Nors užklystų Vagis Bet kuris. Užu lango Galanda - Gal man ? - Savo dalgį Mirtis. Kaip ilga, Kaip ilga Vieniša Ir vėjuota Naktis ! Žiba spindi Viena Kelrodėlė Žvaigždė - Tolimoji Klajūno Viltis. Aš taip laukiu, Taip laukiu, Atvėręs Duris. ---------------------------- 2. Vaivorykščių tiltais Tu ir vėl Ateini. Ateini Iš anapus, Kur nusinešė Saulę Miškai. Ateini Ir šypsaisi Kaltai Ir mieguistai Kažkaip. Virpa pirštai Kaip rožiniai Žiedlapiai Trapūs. Paskubom Žvaigždeles Atsagstai Ir vediesi Vaivorykščių Tiltais Anapus... Ir alsuoji Alsuoji Karštai. Skleidžias Pasakai Kopos Supiltos Ir... Bedugnė - Gelmė ! Tik tu jos Nematai. - Užsimerkus Eini. - Nuodėmė - Ne dėmė, - Man sakai. Einam ten, Kur nusinešė Saulę Miškai. ---------------------- 3. Krito mano žvaigždė Griuvo Pasakų tiltai. Krito Mano žvaigždė. Iš svaiginančio Aukščio Šiurpulingon Bedugnėn Krentu ! Mano Mėlyna paukšte, Mano Mėlyna paukšte, Kur tu ? --------------------- 4. Nesugrįšiu daugiau Tu likai Amžinai Ten, anapus, Kur nusinešė Saulę Miškai. Liko meilė Kaip vienišas Kapas. Ten ir tu Be dėmės Palikai. Nesugrįšiu Daugiau ten Vaivorykščių Tiltais aukštais. Saugo paslaptį Mažas namelis Su visais Pažadais Užmirštais.
**** Kai staugia širdis **** Tu šypsaisi, Padavėja. Akys - Pragaro šulniai. Tavimi susižavėję Mes visi - Girti velniai. Supas smuklėj Rūkas šėmas. Pakaruoklis - Ant pušies. Mano skausmą Pasiėmus Ant padėklo Tu nešies. Dar atnešk, Žavi nešėja, Tos degtinės Kaip tulžies. Gal ir aš Kada išėjęs - Pasisupsiu Ant pušies. Su manim Šią naktį - Draugas. Porą duok Aitrių taurių. Draugą tą Užuot pasmaugęs - Aš už jį Ir ją geriu. Nebijok, Vikrus šaunuoli, Iki dugno Gerki ir tu, - Gundo kipšas Ten pasuoly. Žybsi peilis Tarp dantų. Bet nekelsiu Kerštui rankos, Nesustosiu Tarpdury. O jinai - Tegu sau trankos. Tegu renkas Bet kurį. Ar girdi, Širdis kaip staugia ? Aš girčiausias Iš girtų - Ant jos kaklo Pasismaugiau. Pasismaugsi Dar ir tu. Dar ir tu Gali netekti Vieną kartą Mylimos. Ir ateisi Šaltą naktį Čia ieškoti Šilimos. Tai atnešk, Žavi nešėja, Tos degtinės Kaip tulžies. Nebijok, - Neišprotėjau. Nesisupsiu Ant pušies.
*** Liepsnabokščiai klevai *** Tave visą pro lūpas išvogčiau... Žvilgsi mėnuo tik lango kampais. Ir klevai, ir klevai liepsnabokščiai Skamba rudenio vario varpais. Palei langą atžvanga nužvanga, O tu žiūri, Kaip žiūri linai. Ten matau aš nuskendusį dangų Ir save, nuskandintą tenai. Aš matau ir neištariu žodžio, O parodyt širdies negaliu. Ką mačiau, ką jaučiau- Tau parodžiau Vien atodūsiu savo giliu.
Taip pat galite paskaityti naujai paruoštas Pauliaus Širvio eiles
O taip pat porą Pauliaus Širvio eilėraščių, išverstų į anglų kalbą.
Bergsoniška juoko teorija
Eduardas Mieželaitis. Tapsmas
Tadeušas Ruževičius. Teletrendelės
Rezidento pamokslas nepažįstamiems ponams
Rašyk, kad šviestų pro eilutes...
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
W. Szymborska. Eilėraščiai...
Skaitiniai, poezija
Vartiklis