|
Recenzija per laiko prizmę
Kelionė į Venerą
Rausvų debesų šalis tai Venera. Venerai sekasi fantastikoje. Per paskutinius metus apie ją parašyta K. Volkovo Ryto žvaigždė, G. Martynovo Žemės sesuo (apie kitus jo kūrinius žr. >>>>>). Sofronovų apysakoje Venerą aplankų mūsų anūkų anūkai. Jie į čia įtrauksime lenkų rašytojo S. Lemo Astronautus, naują A. Kazancevo apysaką Audrų planetą, L. Onoško Oranžinėje planetoje bei iš naujo išleistas V. Vladko Visatos argonautus (žr. >>>>>) bei A. Beliajevo Šuolį į nieką (žr. >>>>>), sąrašas bus įspūdingu. Nelengva buvo jauniems autoriams A. ir B. Strugackiams, pasiryžusiems parašyti dar vieną apysaką apie Venerą. Devyni kūriniai apie Venerą, nė vieno apie Mėnulį, nė vieno apie Marsą. Beje, tokia pirmenybė jai suprantama. Kiekvienas moksleivis žino, kad Mėnulyje tik dulkės ir kalnai, kad Marse dykumos ir melsvoki pelėsiai. Tačiau niekas nežino, kas paslėpta po Veneros debesimis.Čia plati erdvė išmonei. Gali būti ir miestai, ir miškai, ir jūros. Fantastika atiduoda pirmenybę mažai žinomiems kraštams, beveik nežinomiems. Tarybinė technika dabar užsiėmusi Mėnuliu, o fantastika rytdienos tikslu Venera. Savo laiku, kai tarybinės raketos pasieks Venerą, romanus, greičiausiai, rašys apie Saturną ir Uraną. Ką nauja galima pasakyti devintame kūrinyje apie Venerą? Pas Beliajevą į Venerą sprunka artėjančios revoliucijos išsigandę milionieriai. S. Lemas ten randa karo sunaikintos civilizacijos griuvėsius. F. Martynovas suranda vėžliažmogius... ir, be to, kosminį laivą, kadaise atvykusį iš Fajetono subyrėjusios planetos, buvusios už Marso. Safronovams Venera bandymų poligonas. Ten išbandoma dirbtinė saulė. Strugackiai sugebėjo surasti savo temą. Jų tema žmonės kosmose, paprasti tarybiniai žmonės. Ekspedicijos vadas Jermakovas, atkaklus ir pedantiškas, principinis ir piktas... pykstantis ant Veneros, kur žuvo jo žmona ir draugai. Geologas Jurkovskis poetas, romantikas, šiek tie piešiantis, kosmoso senbuvis, besididžiuojantis savo priklausymu Visatos užkariautojų genčiai. Jaunasis pilotas Spicynas, įsimylėjęs savo specialybę ir merginą Verą, tačiau nesulaukiantis atsako. Bykovas savo srities meistras, tačiau naujokas kosmose, darbštus ir kuklus šeimos narys šturmanas; geologas ginčininkas ir mokslo entuziastas. Šeši sudėtingi žmonės, šeši charakteriai. Ir vienas herojų apie juos galvoja taip: Visas šešetukas aplamai puiki rinktinė... O silpnumai ir trūkumai? Ką gi, šių šešių privalumai stebuklingai papildo vienas kitą. Kelias į Venerą bent fantastikoje jau nutiesta. Kai eini pramintu keliu, didžiausias pavojus šablonas. Taip
norisi aprašyti susirinkimą prieš skrydį, tolstančią Žemę, nesvarumo stebuklus, susidūrimą su meteoritu.
Strugackiai apeina šias įgrisusias detales. Beveik pas visus autorius Veneroje auga kraujasiurbiai augalai.
Baisu ir sunku žmonėms svetimoje rausvų debesų šalyje. Žmonės dirba ir pavargsta, tačiau pokštauja. Žmonės serga ... tame tarpe ir įprastine furunkulioze. Žmonės žūva... netgi ir kvailai: išėjo žmogus ir negrįžo, ieškojo ir nerado. Ir vis tik žmonės vykdo užduotį, dirba, ieško, eina, šliaužia, velkasi ... ir prieina, nes tarybinio žmogaus valia stipresnė už rausvus debesis. Knygų lentynoje jau nemažai knygų apie žmones, apžiūrinčių kosmoso stebuklus, nuotykių ir ekskursinių knygų. Dabar jas papildė knyga apie kosmose dirbančius žmones, herojiškai dirbančius kasdienį darbą. Fantastika įvairialypė. Tai tarpinis žanras jis ribojasi su grožine proza bei mokslo populiarinimo literatūra. Todėl fantastikoje daug populiarios krypties knygų, kuriose herojai veikia, mąsto, tačiau negyvena. Strugackiams pavyko pavaizduoti gyvenančius žmones. Gal terminas ne visai vykęs, tačiau jo prasmė tokia: gyvus, realius žmones pavaizdavo rašytojai. Jais, tais žmonėmis, tiki. Ir jų poelgiais tiki, ir jų silpnybėmis, o ir simpatiją sukelia tie paprasti žmonės, atliekantys svarbų pavedimą. Ar ši pavykusi apysaka turės tęsinį?
Fantastikos skyrius | |
Knyga vadinasi Rausvų debesų šalis. Ant saulėlydžio spalvos viršelio dvi būtybės apvalainomis galvomis traukia per pelkę.
Pas Strugackius irgi yra jūros baisūnų. Tačiau jie sukelia linksmą ginčą ar vienas kitą ėda skirtingų planetų
žvėrys? Ir čia prisimenamas tarpplanetinis anekdotas apie kvailą žemišką šunį, nugraužusio brangaus driežo,
sunkiai atgabento iš Jupiterio palydovo, letenas.