Magiška Kremliaus apsauga. Vartiklis

Yra netiesioginių įrodymų, kad Stalinas Kremliuje įrengė savitą „maginę apsaugą“. Žinoma, kad vadas periodiškai kreipėsi konsultacijų pas ekstrasensą ir „aiškiaregį“ Volfą Grigorjevičių Mesingą¹⁾, išeivį iš vargšės žydų šeimos, pagarsėjusį viešais „telepatijos“ pasirodymais. Konsultacijų detalių Mesingas nepraneša netgi savo memuaruose, nors kitais klausimas giriasi net susiriesdamas. Varlenas Stronginas²⁾ knygoje „Stalinas ir aiškiaregis Volfas Mesingas“ bandė rekonstruoti Mesingo ir Berijos pokalbį:

Tad Stalinas per Beriją leido suprasti Mesingui, kad jo pagrindiniu darbu bus ne pasirodymai estradoje, o „vado sveikatos“ stebėjimas. Ką čia galėjo padėti Mesingas, net neturėjęs medicininio išsilavinimo. Tikriausia tik viena: „aiškiaregis“ galėjo pastebėti tai, ko nemato joks gydytojas – būtent psichofizinį poveikį, vado motorikos ir elgsenos sutrikimus.

„Magiškos apsaugos“ kūrimas vyko keliomis kryptimis. Pvz., iki karo grafologija (psichologinio atvaizdo sudarymas pagal rašyseną) laikyta viena magijos šakų ir mokslu nepripažinta. Tačiau Kremlius manė kitaip ir „palaikė“ žinomus grafologus. Pvz., 3-e dešimtm. Sovietsko (Suvorovo) prospekto name nr. 4 gyveno buvusi baronienė Dideriks. Ji užsidirbdavo sudarinėdama psichologinius portretus pagal rašyseną. Ji, sėdėdama kinoteatrų „Astartė“ ir „Jupiteris“ fojė labai greitai analizavo norinčių pasitikrinti rašyseną ir sudarydama raštišką išvadą. Jai gauti pasą padėjo „mistinio“ Peterburgo tyrinėtojas Michailas Šachnovičius³⁾, paprašęs to generalinio prokuroro I.A. Špicbergo⁴⁾.

Deja, duomenų apie mistinę Kremliaus apsaugą nėra net slaptuose archyvuose, matyt ne viską buvo galima patikėti popieriui...

Mistinė radijo stotis Rusijoje

Nustatykite radijo imtuvą 4625 kHz dažniui ir susidursite su 40 m. trunkančia mistika – Rusijoje esanti radijo stotis UVB-76, praminta „Zumeriu“ visą šį laiką, bent jau nuo 8-ojo dešimtm., praktiškai be paliovos į eterį transliuoja paslaptingus pypsėjimus, zvimbesius ir neaiškias frazes. Įdomiausia, kad per visą tą laiką nepasirodė jokios paaiškinančios informacijos – o tai leidžia kelti įvairias sąmokslo teorijas.

Trumpesnės radijo bangos gali keliauti toliau ir todėl jos padengia visą Rusiją ir išeina už jos ribų. Kai kurie mano, kad tai karinės komunikacijos povandeniniams laivams ir kitiems kariniams tikslams dalis. O gal tai „Mirties rankos“ įtaisas stebintis branduolinius užpuolimus (ir, galbūt, kažkokiu būdu įjungiantis atsakomąjį smūgį)? O kadangi jis pasirodė Šaltojo karo metu, ar negali būti šnipų tinklo komunikacija? O gal tai skirta NSO paieškoms?! O kai kurios kitos teorijos laiko, kad tai kažkoks jonosferos tyrinėjimas,kažkas susijusio su Černobylio elektrine ir kita (iš daugelio kitų).

Apleistas pastatas prie Povarovo

Viena teorijų teigia, kad signalas sklinda iš skaitmeninės stoties, siunčiančios šifruotus pranešimus. Tokios stotys išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, o Šaltojo karo laikais jos buvo patogu būdu išsiųsti slaptus pranešimus. Beje, UVB-76 aktyvumas padidėjo subyrėjus TSRS.

Nuo 1982 m., kai entuziastai ėmė ją stebėti, joje įvyko pokyčių. Pradžioje tai tebuvo garsinių signalų („pypsėjimų“) sekos. 1992 m. ji persijungė į gaudimą (iš čia ir „Zumerio“ įvardijimas), panašų į laivo sireną rūke. Kas savaitė ar dvi vyras ar moteris skaito vardų, žodžių ar skaičių sąrašą. Tonai atsitiktiniai.

Pagaliau 2010 m. vienai dienai signalas nutilo – visiška tyla. O kitą dieną atsinaujino, tarsi nieko nebūtų nutikę. Ir taip 2010 m. rugpjūtį buvo daugelis pauzių, kaip ir rugpjūčio 25 d., kai daugelis klausiančiųjų sakosi išgirdę kažką, kas panašu į vaikščiojimą po kambarį. Ir vienu metu stotis įjungė tai, kas galėtų būti Morzės abėcėle. O tada radijo stotis ištransliavo Čaikovskio „Gulbių ežerą“ ir šaukinys pasikeitė į MDZhB.

Kažkur apie tą laiką atrodė, kad stotis tarsi pakeitė lokaciją. Pradžioje signalas tarsi ateidavo iš karinės bazės Povarovo mieste, esančios 25 km nuo Maskvos. O 2010 m. rugsėjį signalą tapo sunkiau atsekti – ir daugelis mano, kad už stotį atsako kelios valstybinės ryšio tarnybos, tarp jų St. Peterburge ir Maskvoje.

Kai smalsuoliai maždaug po metų aplankė Povarovo, jie rado, kad bazė apleista ir saugoma vienišo grandine pririšto šuns. Jie tvirtino, kad rado žurnalą su įrašais nuo 2005 m. Vietiniai sakė, kad kariškiai bazę paliko per vieną naktį, tiesiog per 90 min. Bet jei už to stovi vyriausybė, tai ji tikrai nesiekė taikių tikslų. Atsižvelgiant į signalo stiprumą (kelių tūkstančių vatų), gali būti, kad tai yra branduolinio ar kitokio karo atveju, kai būtų prarastas įprastas ryšis. O dabartinis tikslas – paprasčiausiai palaikyti dažnį.

Beje, prieš 7 m. radijo stotį buvo „nulaužę“ - 2017 m. gruodžio 24 d. maždaug 21:00 jos bangomis nuskambėjo repas rusų kalba, o tada kelias minutes skambėjo šūksniai “Slava Ukraine!“ O taip pat turimi du audiorašai, kuriuose figūruoja tokie išsireiškimai kaip „Raša-pidoraša“ ir pan.

Nelauktai 2024 m. gruodžio 13 d. (penktadienį) ši „Paskutinio teismo dienos“ radijo stotis per parą paskelbė net 24-is pranešimus. Pirmaisiais nuskambėjusiais žodžiais buvo „Chunchuz“, „azbuka“ ir „nanaika“, o vėliau „pankosvod“, „lagograč“, „onenorust“ ir „geenna“, paskutiniu žodžiu 17:14 (Maskvos laiku) buvo „brodoščiolk“.

Jos pranešimai pasirodydavo prieš reikšmingus įvykius, pvz., 2022 m. vasario 20 d. (t.y. kelios dienos prieš įsiveržimą į Ukrainą) perduoti žodžiai „nžti“ ir „lesoled“, o po dviejų dienų „niuchostich“ ir „neuderžimyj“. Paskutinis ankstesnis fiksuotas jos aktyvumas buvo 2024 m. rugsėjį, kai buvo perduoti signalai, primenantys šifruotę.

„Paskutinio teismo“ radijo stotis vėl perdavė du naujus pranešimus. Gegužės 22 d. 13:13 nuskambėjo žodis „bezzlobie“ (gera, be pykčio prigimtis, nepiktumas), o 14:24 – „chriukostiag“ (neaiški prasmė, kažkas lyg „kriuksių vėliava“, o tai tarsi ir užuomina į ukrainiečius). O prieš tai radijas kalbėjo _D. Trumpo ir V. Putino telefoninio pokalbio_ dieną (t.y. 05.19): 16:15 - „blefopuf“ (blefo pufikas), o 19:47 - „boltanka“ (kratymas, turbulencija, o taip pat plepalai – rinkitės, ką norite); šis tuo metu, kai Putinas išėjo paskelbti pokalbio išvadų. Taip ji nutraukė ankstesnę 23 dienų tylą.

¹⁾ Volfas Mesingas (Wolf Messing, 1899-1974) - žydų kilmės telepatas ir mentalistas („ekstrasensas“) iš Lenkijos, tarybinis artistas. 1939 m. jis pabėgo į TSRS, o jo visi giminaičiai žuvo karo metu. Čia pradėjo rengti „minčių skaitymo“ pasirodymus, dalyvavo iliuzionistu cirke. Apie jį sklido daugybė legendų, tačiau patikrinus dauguma jų pripažintos išmone. Apie jį susukti keli filmai.

²⁾ Varlenas Stronginas (1932-2015) – tarybinis rašytojas, scenaristas ir žurnalistas. Nuo 1975 m. publikavosi įvairiuose leidiniuose (įskaitant „Krokodilą“). Paskelbė prisiminimų apie J. Morgunovą ir kt. Išleido knygas „Stalino dvynys“ (1990), „Paskutinis žydas“ (1994) ir kt.

³⁾ Michailas Šachnovičius (1911-1992) – tarybinis filosofas, religijotyrininkas, kultūros istorikas, folkloro rinkėjas. Buvo vienas Religijos istorijos muziejaus steigėjas (1932), jo direktoriaus pavaduotojas (1944-1960). 1946- 1960 darbą muziejuje derino su dėstymu Leningrado un-te, skaitydamas „Religijos ir ateizmo istorijos“ kursą. Su bendrautoriais išleido „Etikos istorijos apybraižos“ (1969).
Nemažai dėmesio skyrė ir mistikai bei okultizmui. 4-me dešimtm rašė „Spritualizmo istoriją“, tačiau paskelbė tik dalį jos. „Šiuolaikinėje mistikoje mokslo šviesoje“ (1965) aiškinosi mistikos kilmę, esmę ir klasifikaciją. 1991 m. pradėjo rašyti apybraižų rinkinį „Mistinis Peterburgas. Kaliostro palikuonys“ (1996).

⁴⁾ Ivanas Špicbergas (1881-1933) „Ateisto“ draugijos ir leidyklos vadovas (1922), to paties pavadinimo žurnalo redaktorius. Jam vadovaujant buvo sukaupta didelė užsienio autorių ateistinės literatūros biblioteka. Draugija išvertė daugelį knygų.