|
Aleksandras Duginas. Hiperborėjos teorija
1 skyrius. Bendrieji koncepcijos kontūrai
|
Hermano Virto išeities tašku yra Žmonijos poliarinės kilmės, iš šiaurės, idėja.
Senovinis paleo-žemynas kadaise buvo Arktikoje, sąlyginai vadinamoje Arktogėja,
Šiaure. Jis buvo žmonijos istorijos ištakomis. Jame pirmieji žmonės įkūrė pro-religiją
(Urglauben arba Urreligion), apimančią įvairius kosmoso suvokimo aspektus nuo Dievo-
suvokimo (Gott-anschauung) iki fizikos, geografijos, kalbos, menų ir kt. Ten, Arktogėjoje,
atsirado viskas pilnoje organiškoje, kas vėliau buvo iškraipyta ir perdėliota. Tačiau už visų
laikmečių, kontinentų ir rasių žmonių dvasinių darbų stovi pirmapradis nordiškasis "Dieviškas pasaulio supratimas", Gottesweltanschauung.
<
>
Kosmose ir [gamtos] cikle viešpatauja dualumas. Arktogėja turi žemyną-antitezę,
Gondvaną - Pietų žemyną. Tai Nakties kraštas, apgyvendintas žmonių-žvėrių - nekalbančių
ir nemąstančių. Ten viešpatauja dėsniai priešingi Šiaurei < ... > Žvėriškoji "dar ne žmonių" rasė turi 3 kraujo grupę.
|
|
Trečiame periode šios dvi žmonių grupės, Arktogėjos ir Gondvanos, dar
nepersikerta. Ketvirto periodo pradžioje šiaurinė rasė pradeda keltis į pietus <
> Arktogėja užšąla. Tačiau
dalis šiauriečių lieka tarp ledų. <
>
2 skyrius. Rasė
Mokslas, tiriantis kraujo grupes ir jų savybes (seriologija), statistinės analizės pagalba
padarė išvadą apie tam tikrą ryšį tarp kraujo grupės ir tautos rasinės priklausomybės.
Priklausomai nuo tautos, nacijos ir žemyno stipriai keičiasi žmonių su 4 kraujo grupe procentas. Bendriausi dėsningumai:
1 grupė, kaip vienintelė, sutinkama tik kai kuriose grynose Į.Amerikos indėnų gentyse.
Kitose tautose ir europiečius, ir azijiečius, ir afrikiečius, ir malaiziečius ji gana dažna,
tačiau niekur nedominuoja, o tuo labiau nėra vienintelė.
2 grupė daugiausia charakteringa taip vadinamiems "homo europeus", šiaurės germanų-
skandinavų europiečiams, nors tam tikras procentas mažėdamas nusitęsia iki Tolimųjų rytų ir
iš dalies išsibarstęs randamas ir Afrikoje bei Okeanijoje.
Seriologai tirdami šias dvi grupes nustatė, kad abiem tėvams turint 2 kraujo grupę,
palikuonys gali būti ir 1 grupės. Ir tai gana dažnas atvejis net ir tada, kai tėvų tėvai ar jų tėvai,
savo ruožtu, irgi turėjo 2 kraujo grupę. Tad mokslininkai padarė išvadą, kad 2 grupė yra 1
grupės variacija (kita apraiška), t.y. 2 grupė kilo iš 1 grupės nesimaišydama su kitomis kraujo grupėmis.
3 grupė dominuoja Pietryčių Azijoje Kinijoje, Indijoje, Mongolijoje, Tibete, nors
mažėdama sutinkama ir Vidurinėje Azijoje ir Rusijoje iki pat Vakarų Europos. Ji paplitusi ir
Okeanijoje, Afrikoje bei Arktikos paleo-azijiečius.
Ir pagaliau 4 grupė, paslaptingiausia, visur sudaro nežymų procentą, o kartais ir visai
neegzistuoja. Daugiausia paplitusi pas čigonus, ainus, ukrainiečius ir vengrus.
Apibendrindamas seriologų duomenis, Virtas daro išvadą, kad 1 grupės centras yra tarp
dravidų ir kitų senųjų Pietų Indijos tautų. 2 grupė spinduliais nueina nuo taško
Šiaurės jūroje, Degerio seklumos, pamažu silpdama link Pietryčių Azijos. 4 grupė lieka paslaptimi ir jos centro nustatyti neįmanoma.
Tie duomenys (kartu su seniausių tautų paleo-epigrafikos, simbolikos ir archeologijos
tyrinėjimais) leidžia nubraižyti bendrą rasių proto-istoriją.
1 grupė tai Arktogėjos gyventojų grupė trečiuoju periodu. Ji pradžioje atitiko
nordiškajam fenotipui: didelis ūgis, šviesi oda, aukšta kakta, masyvus smakras, siaura pailga
kaukolė (dolichokefalija), tiesi ilga nosis, akių kampeliai tame pačiame lygyje, lygūs
neišsikišantys skruostai, ilgos kojos, platūs pečiai, tiesi stovėsena.
2 grupė priklauso lygiai tokiam pačiam fenotipui.
3 grupė, atvirkščiai, priklauso Gondvanos gyventojams. Jie tamsūs, žemi, apvalios arba
trumpos galvos (brachokefalai), žema kakta, išsikišusiais skruostikauliais, akių kampeliai
pakilę, juodais lygiais arba kiek garbanuotais plaukais, trumpomis kojomis, išsiplėtusiais arba
susiaurėjusiais dubens kaulais, silpnu smakru ir ilgomis rankomis.
3 grupės proto-rasė perteikiama neandertaliečio tipu, gyvenusio nuo pietų iki šiaurės iki
pat Eurazijos šiaurinių pakraščių. Jų archeologiniai pėdsakai gausiai sutinkami paleolite.
1 grupės proto-rasė istorijoje pasirodė gerokai vėliau nei 3 grupės, tačiau staiga ir
netikėtai, kas paneigia galimybę, kad ji išsivystė iš neandertaliečių. Toji baltoji proto-rasė
apgyvendino dabar išnykusius žemynus, Arktogėją ir Atlantidą, ir, be to, arktinė proto-religija
praktikavo laidojimo būdus, neišlaikančius palaikų. Todėl istorijoje ji pasirodo ne pati, o jos
mikso-variacijos, t.y. susimaišiusi su 3 grupe. Ta mišri grupė vadinama aurinikiečių rase,
labiau išsivysčiusia už neandertaliečius, tačiau išlaikiusia daugelį jų bruožų.
Ir pagaliau, dar grynesne šiaurės rasės forma tampa kromanjonietis,
į Vakarų Europą atėjęs "iš niekur" (jis ir įtikinamas evoliucijos teorijos paneigimas). Kromanjonietis nėra grynai
nordiškasis tipas: jis turi kai kurui gondvaniškųjų elementų <
>
Galiausia, pats nordiškasis žmogus grynu pavidalu pasirodo jau mezolite ir neolite iš
Šiaurės Atlantikos ir Vakarų Arkties tai 2 kraujo grupės turėtojas <
> Tai proto-europiečiai
. jų kalba, fenotipas ir genotipas tai visa to, kas vadinama Arijais, paradigma: arijų tradicija,
arijų kalba, arijų rasė. Proto-europiečiai tai Tuato de Dananno žmonės, atėję į Islandiją iš
šiaurės. Neolite jie migravo į Pietryčius per Kaukazą į Iraną, Indiją ir Kiniją (iki pat
Japonijos), kur arba sukurdami grynai arijų židinius (Iranas, Indija), arba tapdami Dvasinių mokytojų kasta <
>
Apie 4 kraujo grupę, kurios vientisumo ir ištakų nepavyksta nustatyti, galima pasakyti tik
tiek, kad ji kažkaip susijusi su 3 grupe arba, bent jau, visai nesusijusi su 2 ir 1 grupėmis. 4
grupė sutinkama tik pas tas tautas, kurios kažkaip susiję su seniausiąja Azija.
Dabar apie tautų priklausomybes. Virto rasių doktrina Amerikos indėnus laiko tiesioginiais
pradinės Arkties genetinės grandinės perėmėjais. Jų genotipas ir fenotipas labiausiai
išsaugotas Vakaruose (Amerika ir nuskendusi Atlantida). Tuo pačiu metu iš Amerikos, savo
pirmojo po Arktogėjos sustojimo, proto-rasė dalinai migravo ir į Euraziją per Aliaską bei per
Grenlandiją. Kelias per Aliaską senesnis. Šių migracijų dėka ir euro-azijietiškų neandertaliečių
(Gondvanos proto-rasės palikuonių) susidarė aurinikiečiai, kurių gryniausia dalis sudarė
proto-šumerų-ugrų-tiurkų sluoksnį. Jis apėmė Mesopotamiją, šiaurinę Viduržemio jūros
pakrantę ir Rytų Sibirą. Šia bendruomenę iš visų pusių supo gryni neandertaliečiai.
<
>
Ir paskutinis rasinių transformacijų reiškinys Tuato tautų (2 kraujo grupė) išėjimas iš
Šiaurės sričių. Ta šiaurės rasės proto-indo-europiečių bendruomenė keliasi į Pietryčius ir
sausuma ir jūra dažnai konfliktuodama su pietiniais atlantais. Šiaurės rasės įsikūrimą lydi
maišymasis su ankstesniais daugiau ar mažiau (arba visai neatlantizuotais) "atlantizuotais"
autochtonais ir kalbos bei fenotipo perėmimu. Ši paskutinė rasinė transformacija galutinai
išsklaido nordiškąjį genetinį grynumą, iki tol išsaugotą Tuato genčių, hiperborėjų.
Tuato bangos iš Šiaulės Atlantikos per Skandinaviją ir Aukštutinio Reino sritį iki Tolimųjų
rytų, susimaišydamos su autochtonais arba jas išstumdamos, sukuria dabartinių indo-europiečių etnosų centrus,
į kuriuos suskyla rasė <
>
|
