Tantriškoji alchemija
Galite papildomai paskaityti: Tantrų ryšis su Kabala
Gyvsidabris arba parada (sanskrito kalba) tantristui (kaip ir viduramžių alchemikui) buvo vienas iš pagrindinių elementų. Jis turėjo daug slaptų vardų Sandhya Bhasya arba Prieblandų kalboje, skirtoje užtikrinti, kad formulės nebūtų naudojamos neteisingai. Tas formules galėjo naudoti tik tie, kurie turėjo darbo su tamsiomis sąmonės būsenomis patirtį ir žinojo tų išmatavimų unikalią simbolių kalbą. Natha kryptyje, kurioje dominavo alchemija, tos būsenos pasiekiamos per jogą, o pagrindinė priemonė yra samadhi - mistinis susiliejimas.
Štai kai kurie žodžiai, kuriais buvo žymima parada: rasa (esmė), rasendra (nes tai svarbiausias iš metalų), suta (nes jis gali virsti auksu), kapala (dėl jo lakumo), rasa radža (metalų valdovas) ir t.t. Dauguma šių vardų yra susiję su Šyva ir net parada yra vadinama "Šyva sėkla". Ir tai nėra atsitiktinumas. Šyva tantriškuose tekstuose simbolizuoja amžinybę ("mahakala").
Tai paaiškina ezoterinę tradicinio Šyvos vaizdavimo jogu, kurį karūnuoja elipsės pavidalo mėnulis - jame susijungia saulė ir mėnulis. Karmiškoji prana veržiasi iš saulės ir mėnulio šaltinio tapdama maniškąja (trancendentine) gyvybine jėga. Todėl, Šyva ir Šakti yra virš laiko kaip pagrindinis šaltinis ("sušumna"). Kurdamas naują būtį Šyva pradeda "žaisti" su savo priešybe - Šakti. Taip sukuriama galimybė laiko sąvokai bei ribotai patirčiai. Kūrybos proceso metu išsilieja gyvsidabris, kuris susimaišo su tąja priešybe. Tėra viena materija, kuri pajėgi suvaldyti beribę Šyvos potenciją - tai išgryninta siera, Parvati kraujas arba "mėnesinės" (Šakti).
Technine prasme (Šakti) yra Ahamkara (sanskr.), t.y. "Savęs (Aš) kūrėjas", galia virš "Aš", kundalinis arba būtent pati šakti. Žmonija egzistuoja vien todėl, kad Ahamkara pati klysta manydama, kad ji yra poroje su ribotu fiziniu kūnu ir yra asmenybės dalelytė. Kai kundalinio šakti išsivynioja iki galo, ji supranta, kad yra Šyvos "galia".
Nelaimei, nepatyrusiame žmoguje, kai tik "prabunda" ši šakti, dingsta mintis apie ribotą kūną ir prisimenamas Šyva. Ji dėl jo aukoja tą savo ribotą individualumą ir jos mintis nušvinta. Nepatyrusiam asmeniui, kurs nėra išlavėjęs medituodamas apie trancendentinį laiko ir kūniškosios minties ribotumą, gali būti prarasta galimybė identifikuoti save su kūnu - tad jį ištinka fizinė mirtis. Geriausiu atveju, milžiniška kundalini energijos iškrova užgoš visas kitas ribotas kūno funkcijas - tarsi žaibo iškrova žemos įtampos linijomis. Tad klaidingas yra "naujųjų laikų" magų tvirtiniamas, kad "greičiausias" būdas gauti "nušvitimą" yra pažadinti kundalinio šakti. Tik jie nepasako, ką daryti su beribe išlaisvinta energija. Atminkite, kad Šyva juk yra Mirties viešpats.
Ahamkara, kaip energija virš mūsų pirmapradžio ego, yra visų žalingų įpročių pagrindas. Ji nuodija mus net maistu, kuris yra būtinas mūsų gyvybei palaikyti. Tėra vienas būdas nusimesti ribojantį Ahamkaros apvalkalą - tai supiršti ją su jos priešybe, t.y. Šyva. Tada "Savęs kūrėjo" ribojimai pakeičiami kosminės asmenybės pusiausvyra. Tik susiliejimas su Dievu/Dievybe yra vienintelis ir amžinas vaistas.
Gyvsidabris, kaip viešpaties Šyvos sperma, yra fizinis kitimų ugnies (tedžas) įsikūnijimas. Jis gali kūnui suteikti neišmatuojamą tedžų kiekį, leisti "virškinti" beveik bet ką. Tai reiškia ne tik fizinės materijos virškinimą, bet ir jutimo organų (patyrimo) virškinimą Parada gali suteikti begalinį pranos kiekį. Taip su prana ir tedžas, ugnimi ir vandeniu, parada gali duoti begalinį odžas, t.y. Kvintensenciją. Kadangi jis valdo visas jas tris, jis taip pat gali valdyti ir tris došas, t.y. kūniškąsias nuotaikas. Pats savaime gyvsidabris smegenyse gali sudaryti netirpią druską, kuri yra pamišimo ar mirties priežastis. Nuryti gyvsidabrį tai tarsi be pusiausvyros pakelti kundalinį. Tik siera gali suvaldyti jo energiją.
Siera yra kraujo, kurį kūnas naudoja kažko kito kūrimui, įsikūnijimas. Siera yra įsčios, kurios pagimdo Kadžali, juodąjį gyvsidabrio sulfidą. Kadžali yra alchemiškasis vaikas, iš kurio atsiranga visa kita materija. Žymiausias iš gyvsidabrio turinčių junginių yra rasayana Makaradvadža, susidedanti iš gyvsidabrio, sieros ir aukso.
Šis junginys gali padidinti ištvermę, energiją, sustiprinti imuninę sistemą prailginti gyvenimą. Makaradvadža pašalina kliūtis ir leidžia pranai, tedžams ir odžams tekėti į tokias sritis, į kurias tie anksčiau negalėjo. Vartojamas prieš meditaciją (ar net miegą), jis gali prasiskverbti net per nadis (ypatingi energijos kanalai). Gyvsidabris leidžia kūnui įsisavinti auksą, kuris šiaip yra tik dalinai suvirškinamas. Taip "sukietėjusi saulės šviesa", auksas, gali paauksuoti mūsų kūno imuninę sistemą bei aurą. Lakusis gyvsidabris padeda jį išnešioti sunkiai praeinamais kanalais.
Jis puikiai tinka sergant tokiomis ligomis kaip AIDS bei įvairiomis vėžio formomis. Mėnesio trukmės gydymo kursą reikia kartoti kasmet, - geriausiu šaltu metų laiku. Bhairavi kulto nariai, garbinantys ĮNIRŠUSĮ viešpatį Šyvą, vartodami panašius gyvsidabrio junginius, gyvendavo po kelis šimtmečius. Kalbama, kad kai kurie iš jų net tapo nemirtingais. Bhairavi kulto statulos parodo kai kurias tokio ilgo gyvenimo aplinkybes. Būtybės per alcheminę sadhana taip mutavo, kad perėjo į kitus išmatavimus - jos daugiau nei žmonės. Tokia yra jų tikroji išvaizda, nes stebėtojui jie gali pasirodyti esantys bet kokio amžiaus ir jie dažniausiai neįšventintiems nerodo savo tikrosios išvaizdos.
Prisiminkime ir Kinijos "Šou dao" klaną, kurio nariai, sulaukę 75-80 metų, sutvarkydavo reikalus, atsisveikindavo ir "numirdavo" ("nelaimingas atsitikimas" ar net ir netikros laidotuvės). Po to visa "mirusiųjų" grupė iškeliaudavo į slaptą vietą. Ten seneliai, vadovaujami patyrusių mokytojų, mankštindavosi ir po pratybų atrodydavo kaip 45-50 metų vyriškiai. Tada jie gaudavo naujus vardus, biografijas ir "gyvenamąją vietą".
O prieš 200 metų gyvenęs grafas Kaliostras parašė knygą, kaip gyventi 5557-is metus. Pagrindinė priemonė: 32-ias dienas laikytis dietos nuleidžiant kraują, o paskui išgerti žiupsnelį specialios "prima materijos", kurios paslaptį žinojo tik Kaliostro. O gal tai irgi gyvsidabrio preparatas.
Rasa Šastroje, tantriškosios alchemijos Mene, gyvsidabris laikomas gyva būtybe. kurs siekia išsilaisvinimo, bei vaikas ar siela, siekianti reinkarnacijos. Pirmiausia, gyvsidabris "pažadinimas", tampa "alkanas", jis "ganosi", "nualpsta" ir pagaliau "nužudomas". "Nužudymas" yra sudeginimas Prieblandų kalboje.
Nieks kitas tiksliau nepabrėžė tantriškosios alchemijos tikslo, nei didysis išminčius Govinda Bhagavatpada (Šankaračaya mokytojas) šioje Rasahridaya Tantroje (9-asis m.e. amžius):
Jis yra tik doriesiems, pilnosios sąmonės liepsna tarp dviejų antakių, kaip ugnis, švytėjimas ar saulė. Sunku aprašyti šią ypatingos liepsnos prigimtį. Ji apdovanoja asmenį amžinąja palaima - jis tampa laisvu nuo visų vargų. Ji taikinga ir ją galima priimti individas, kuris privalo koncentruoti savo mintį apie šią liepsną ir visa Visata pasirodys jam kaip begalinė vibruojanti sąmonė. Tie, kurie pasiekė šią susiliejimo būseną, kuri yra tarsi amrita, yra tikrai iškilios asmenybės.
Indijos kolonos
Patandžali joga
Tantrų ryšis su Kabala
Kundalini yoga
Harapos civilizacija
Himalajų legendos ir Indijos mitai
Skaičių simbolika Vedose
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Kaip suprantu indų filosofiją?
Meditacija: mokslinis požiūris į Absoliutą
Šankara - advaita vedanta pradininkas
Adivasi kultūra ir civilizacija
Indo-iranėnai ir kalba
Budizmas ir nemirtingumas
H.W. Bailey. Arya
Mohendžo-daro
NSO puslapis
Mitologijos puslapis
Vartiklis