Kas yra kas žydų mistiniuose mokymuose
Rabinas Yisrael Baal Shem Tov (1698-1766)
Vieno iš svarbiausių žydų judėjimo, chasidų, įkūrėjo ankstyvesnis gyvenimas mažai žinomas. Net gimimo data neaiški, - kai kur nurodoma 1700 m. Jis gimė Okope, mažame Ukrainos miestelyje prie Lenkijos-Rusijos sienos (Podolia). Tėvai Eliezer ir Sarah buvo vyresnio amžiaus ir netrukus mirė. Sakoma, kad tėvo paskutiniai žodžiai buvo: "Nebijok nieko, tik Dievo".
Našlaitį augino bendruomenė ir suteikė bendrąjį išsilavinimą. Tačiau jis kiek skyrėsi nuo bendraamžių mėgo klajoti ir būti vienas. Jaunystėje labai jautė Dievo buvimą. Paaugęs gavo mokytojo padėjėjo darbą. Viena jo pareigų buvo lydėti vaikus į mokyklą ir namus jis tai darė dainomis šlovindamas Dievą. Kitas darbas buvo tvarkyti sinagogą. Tai buvo galimybė lavintis. Taip jis gavo papildomų žinių, tame tarpe ir Kabalos. Pasak legendų, tuo metu jis bendravo ir su slaptu tzadikim (teisuolių) judėjimu, kurių iškiliausias buvo rabinas Adam Baal Shem.
Jis vedė, tačiau žmona netrukus mirė. Persikėlė į Brody, kur dirbo mokytoju. Susipažino su rabinu Ephraim, kuris įžvelgė, kad Yisrael nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jis net pasiūlė į žmonas savo dukterį Leah Rochel, bet netrukus mirė. Atvykęs žmonos, Yisrael rado jos brolį rabiną Gershon Kitover, kuris nustebo, nes Yisrael buvo apsirengęs kaip valstietis. Tačiau Yisrael parodė susitarimą. Po vedybų šeima persikėlė į mažą miestelį Karpatuose. Išlaikomas žmonos, Yisrael studijavo.
36 m. amžiaus apsireiškė viešumoje. Įsikūrė Toluste ir greitai gavo pasišventėlio reputaciją. Vadintas Baal Shem Tov (Gerojo vardo mokytoju, taip vadinti darę stebuklus). Vėliau persikėlė į Medzebožą Vakarų Ukrainoje, kur gyveno iki mirties.
Šlovė apie jį sklido greit. Jo mokymai buvo pagrįsti Arizal (rabino Yitzchak Luria, 1534- 1572) kabala, tačiau suprantami ir paprastam žydui. Jis pabrėžė šventiko svarbą, Dievo meilę ir artimo meilę. Tai leidžia pasiekti dvasines aukštumas nebūnant Toros tyrinėtoju (nors tai irgi svarbu). Jam mirštant, chasidų judėjimas jau turėjo apie 10 tūkst. pasekėjų.
Rabinas Schneur Zalman iš Liadi (1745-1812)
Jis (vadinamas ir Alter Rabbe) buvo Chabad-Lubavič chasidų judėjimo įkūrėjas. 1764 tapo rabino Dov Baer mokiniu. 1767 m. užima Liozno maggido (šventiko) postą. 1772 m. pateikia čabad chasidizmo doktriną, kitais metais Liozne įsteigia yešivą. 1774 m. vyksta į Vilnių susitikti su Gaonu, tačiau šis atsisako susitikti. 1794 m. išleidžia "Hilchot Talmud Torah" (Toros studijų nurodymai).
20 metų rašė "Tania", išspausdintą 1796 m. Būdama žydų mistinių koncepcijų rinkiniu, ji yra ir vienu kanoninių žydų veikalų, studijuojamų yešivose. Tačiau išleista ji neįtiko mitnagdim (chasidizmo oponentams), kurie autorių įskundė caro valdžiai. Po dviejų metų jis buvo įkalintas Peterburgo kalėjime. Jam pavyko apsiginti, bet ir daugelio metų, komunistai knygą laikė manifestu buntui ir persekiojo jos sekėjus.
1812 m. Palieka Liadi ir po klajonių su šeima ir kitais chasidais apsistoja Piena. Palaidotas Haditz'e, Poltavos srityje. Chabad chasidizmo vadovo pareigas po jo mirties perėmė sūnus, rabinas Dovber'as.
Kai Baal Šem Tov mokė, kad kiekvienas žmogus turi galią, leidžiančia pasiekti Dievą, Scneur Zalman aiškino, kaip tai padaryti. Chabad yra Chochma, Binah ir Daat santrumpa.
Rabinas Abraomas Izaokas Kookas (1865-1935)
Kookas (Abraham Isaac ha-Cohen Kook) gimė Latvijos Griva miestelyje. Jo tėvas buvo Voložino Yešivos, "mitnagdut" centro mokinys, o senelis iš motinos pusės buvo chasidų judėjimo dalyvis. Kookas į Voložino Yešivą įstojo 1884 m., kur suartėjo su Rošu ha-Yešiva (Netziv). Jis buvo gabus vaikinas. 23 m. amžiaus jis gavo savo pirmąsias pareigas. 1901-04 metais išspausdino tris straipsnius, kuriuose buvo užuomazgos vėliau, jau Izraelyje, išvystytos filosofijos.
1904 m. jis išvyko į britų prižiūrimą Palestiną (Izraelio žemę) Jaffa rabino pareigoms. Ten pabandė Torą ir Halakha padaryti miesto ir aplinkinių gyvenviečių gyvenimo dalimi. Jis Raštus pateikdavo paprasta, visiems suprantama kalba. Tuo metu žydų bendruomenė buvo pasidalinusi į "Senają Yišuv" (tradicinę religinę bendruomenę su "grynai" religiniu gyvenimo būdu) ir "Naująją Yišuv" (sionistinių pažiūrų naujakurių, socialistinių ir antireliginių nuotaikų, siekiančių ekonominio vystymosi).
Pirmasis pasaulinis karas jį užklupo Europoje ir jis buvo priverstas likti Londone ir Šveicarijoje. Čia jis užsiėmė veikla, kuri vedė prie Belfour'o deklaracijos.
Grįžęs buvo paskirtas Jeruzalės rabinu, o netrukus, 1921 m., pirmuoju Vyriausiuoju Palestinos rabinu (pati Izraelio valstybė dar nebuvo įkurta). Jis tikėjo, kad rabinato įkūrimas bus pirmas žingsnis atkuriant Sanhedriną. Dalyvavo daugelyje sionistinių veiklų. Kookas griežčiausiai laikėsi Halakha, tačiau buvo labai atviras naujoms idėjoms. Tai patraukė daug religingų ir nereligingų žmonių. Pagal jį, pasaulietiniai žydai irgi turi vaidmenį dieviškame plane. Jų sugrįžimas prie religinių apeigų įvyks vėliau. Jo vizija buvo jo tautos atgaila. Tačiau toks požiūris priešino jį su radikaliaisiais ortodoksais.
Vertoje dėmesio diskusijoje su draugu ir oponentu rabinu Jakovu Dovydu Willowski jis nurodė dvi žydo puses: jo esmę (arba pintele yid) ir kelią, kurį pasirinko laisva valia. Ir kol pirmoji išlieka, lieka ir viltis.
Kooko filosofija rėmėsi vienybės ir harmonijos paieška pasaulyje. Labiausiai jis pabrėžė Emunah ir Ahavah, tikėjimo ir meilės, principus. Jis kvietė dvasiniam atgimimui, kai "senieji dalykai bus atnaujinti, o naujieji taps šventais". Jis mistiškai skambančią išsivadavimo koncepciją priartino prie realybės įvykius traktuodamas kaip jo artėjimą. Išsivadavimas vyko su Izraelio žemės apgyvendinimu. Šią koncepciją vystė jo sūnus ha-Rav Zevi Judah ha-Kohen Kook.
Jo mokinys rabinas Mošė Zvi Neriah įkūrė naują yešivos modelį, kuriame buvo derinama žemdirbystės derinys su tradicinio "talmudinio" lavinimu.
Jo kūrybinį palikimą sudaro per 30 tomų. Misticizmo srityje Kookas bandė suderinti kabalos, chasidų ir kitų žydų mistinių šakų mokymus. Daugelyje savo kūrinių pabrėžia "šviesos" sąvoką.
Iš Kovetz Alef, 887:
Tzaddikim pažadina šventumą, paslėptą kiekvienoje kalboje. Jie panaudoja Juozapo galią, kuris įtraukė visą [iš fizinio pasaulio] į raidę hey [žr. Sota 36b]. Jie pritaiko dieviškojo žodžio, pasakyto Sinajaus kalne, galią, skleidžiančią nuolat stiprėjančią šviesą: "Kiekvienas Dievo nurodymas suskyla į 70 kalbų" [Shabbat 88b].Panašiai randame, kad Mozė "puikiai" (be`er heitev) aiškino Torą [Įst.27:8; žr. Sota 32b]. Mozė atskleidė gėrio (tov) esmę kiekvienoje kalboje; vidinę jėgą, gautą iš šventosios Didenybės. Taigi, pati kalba savaime yra skaidri ir išvalyta. Tad mes galime pasiūlyti "švarią kalbą" visoms tautoms, nes "visos šaukiasi Viešpaties vardo" [Sof 3:9].
Vilniaus Gaonas
Dingusioji Benjamino gentis
Prieš tapdama Dovydo ir Saliamono sostine, Jeruzalė buvp Benjamino genties centras: "Zela, Elefas, Jebus, t.y. Jeruzalė, - Gibea ir Kirjat-Jearimai 14 miestų ir jiems pavaldžios gyvenvietės. Tai Benjamino giminės paveldas pagal klanus".
Gentis sukonfliktavo su kitomis 11 genčių, nes bendravo su Belialo sūnumis (t.y. Tyro ir Sidono finikiečiais). Ji pralaimėjo ir pasitraukė iš Palestinos.
Egzistuoja legenda apie laivu į Graikiją atvykusį karaliaus Beluso sūnų, Danaus, su dukromis, kurios Arkadijoje įkūrė Deivės Motinos kultą. Spėjama, kad Belusas buvo iš tikro Baalas arba Belas (ir galbūt Belialas, nes Deivės motinos kultas dažnai siejamas su jaučio ar veršelio kultu). Reikia pastebėti, kad vienas Benjamino klanų buvo Bela.
Tada jie plėtėsi pagal pagrindines upes link vakarų palei Danubę, o vėliau Reiną. Merovingai buvo Sikambrijos frankai, susimaišę su keltų-teutonų gentimi į rytus nuo Reino. Merovingai sakėsi esą kilę iš Dievo. Manoma, jie turėjo kažkokią ypatingą žymę. Spėjama, tai buvus raudoną kryžiaus formos apgamą, - ant krūtinės ar nugaros. Tai tapo ir templierių ženklu.
Mistinė kabala
Trumpas įvadas į Kabalos mokymą
En Sof ir Gyvybės medis
Tremtis kaip langas į laisvę
Viduramžių žydų filosofija: Kabala
Yehuda Ašlagas, Vėlyvųjų laikų šviesulys
Gematrijos menas, hebrajų numerologija
Zoroastrizmas, senasis arijų tikėjimas
Judaizmas kaip filosofija romėnų laikais?
Seksualumas kabalos požiūriu
Teisuolis Visatos pagrindas
Išsigelbėjimas per nuodėmę
Kabala ir Tantra sąryšiai
F. Kafka ir kabala
Merkaba Kabaloje
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
Vartiklis
