Ksenofonas  

Ksenofonas (Xenophon, apie 430-354 m. pr.m.e.) – graikų istorikas, samdinys karys, Sokrato amžininkas ir garbintojas, užrašęs šio pasisakymus. Vadinamas Atėnų arba Tėbų Ksenofonu.

Laikoma, kad gimė netoli Atėnų. Jo tėvas Gryllus priklausė aukštesniajai klasei, kas jam suteikė tam tikrų privilegijų. Jaunystėje, 401 m. pr.m.e., Ksenofonas dalyvavo Kiro Jaunesniojo žygyje prieš vyresnįjį brolį, Persijos valdovą Artakserksą II. Jis rašė, kad karų veterano Sokrato paklausė, ar jam vykti su Kiru, ir Sokratas nusiuntė jį pas Delfų orakulą. Tačiau Ksenofonas neklausė orakulo „taip" ar „ne" priimti Kiro kvietiimą, o kuriam dievui melstis ir aukoti, kad jo kelionė būtų sėkminga ir jis laimingai grįžtų. Kai jis tai papasakojo Sokratui, šis jį apibarė.

Mūšis įvyko ties Cunaxa. Nepaisant pasiaukojančio graikų kovojimo, Kiras žuvo. Netrukus Spartos karvedys Klerchas buvo pakviestas taikos deryboms, tačiau kartu su 4 kitais karvedžiais ir daugeliu vadų buvo nužudytas. Dešimt tūkstančių samdinių liko be vado ir toli nuo jūros svetimoje teritorijoje. Jie išsirinko naujus vadus, tarp jų ir Ksenofoną, ir kaudamiesi traukė į šiaurę per Persiją, Armėniją ir Kurdistaną iki Trapezos prie Juodosios jūros. Iš čia patraukė į Graikiją. Pakeliui Seuthus II padėjo tapti Trakijos karaliumi, o vėliau buvo priimti į Spartos karvedžio Thibrono armiją.

Visa ši ekspedicija aprašyta Ksenofono knygoje „Anabasis". Paminėtina, kad ją Aleksandras Didysis naudojo kaip vadovą pradiniuose savo žygio į Persiją etapuose.

Vėliau Ksenofonas buvo ištremtas iš Atėnų, - matyt todėl, kad kovėsi su Spartos karaliumi Agesilaus II prieš Atėnus prie Koronėjos (tačiau galėjo būti ir kitų priežasčių, tokių, kaip Sokrato parėmimas, o taip pat dėl tarnybos pas persus). Ksenofonas mirė Korinte arba Atėnuose. Tiksli mirties data nežinoma, nes težinoma, kad jis gyvenau ilgiau nei Agesilaus II.

Diogenas Laertietis rašė, kad Ksenofonas kartais vadintas „Atikos mūza" dėl malonios kalbos. Dėl veikalo „Apie žirgų auginimą" neretai cituojamas kaip „žirgų užkalbėtojas". Levi Strauss apgynė jo, kaip politinio filosofo, reikšmę. Pontingas mini Ksenofoną, kaip vieną pirmųjų, kuris teigė, kad sutvarkytas pasaulis turi būti suplanuotas dievų. Ksenofono „Memorabilia" aiškina, kad visi gyvūnai tebuvo sukurti „žmonių naudai". Jo „Hellenica" yra vienas pagrindinių šaltinių apie Graikijos įvykius 411-362 m. pr.m.e. laikotarpiu ir yra laikoma Tukidido „Peloponesijos karų istorijos" tęsiniu (nes prasideda žodžiais „Po to..."). Kiti kūriniai: biografiniai „Cyropaedia" ir „Agesilaus", skirti Sokratui „Oeconomicus", „Sumposium", „Apologija" ir „Herojus", trumpi „Kavalerijos vadas", „Medžioklė su šunimis", „Spartos konstiitucija", „Keliai ir priemonės".

„Anabasis" tapo Sil Yurick'o romano, vėliau panaudoto kultiniam filmui „Kariai" (1979 m.), pagrindu.

Literatūra

1. C. Ponting. A Green History of the World, 1991
2. J.K. Anderson. Xenophon, 2001
3. J. Dillery. Xenophon and the History of His Times, 1995
4. J.L. Moles. Xenophon and Callicratidas// The J. Of Helleniv Studies, vol. 114, 1994
5. G.B. Nyssbaum. The Ten Thiusand ..., 1967
6. L. Strauss. Xenophon's Socrates, 1972
7. R. Waterfield. Xenophon's Retreat: Greece, Persia and the End of the Golde nAge, 2006
8. J.G. Vivienne. Xenophon on Government, 2007

Kitos biografijos:
Ksenofanas iš Kolofono
Platonas ir Aristotelis
Mani ir manėikejai
Porfirijus. "Nimfų ola"
Heraklitas iš Efeso
Graikų matematikai - filosofai
Tacitas ir Gajus Suetonijus
Ankstyvasis misticizmas: Filonas Aleksandrietis
Simonas Samarietis - pirmasis gnostikas
Parmenidas iš Elea: eiliuotai

Kitos nuorodos:
Kinikai
Monistinės kosmologijos
Pliuristinės kosmologijos
Herodotas apie hiperborėjus
Betarpiško pažinimo problema 17 a. filosofijoje
Trumpa graikų filosofijos istorija
Herodoto "Istorijos" fragmentai
Pesimizmas ir optimizmas
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
NSO puslapis