|
Konstantinas Kavafis
Barbarų belaukiant, 1904
Ko laukia minia, šiandien aikštėje susirinkus?
Sako, šiandien čionai įsiverš barbarai.
Tai kodėl rūmuose nieko nedaro senatas,
Tik sėdi tyliai tyliai ir įstatymų neleidžia?
Nes jau greitai čia pasirodys barbarai,
Senatoriams nerūpi senato rūmai;
Ateis barbarai - jų savi įstatymai.
O mūs imperatorius, ankstyvą rytą pakirdęs -
Ko sėdi soste prabangiam prie pagrindinių vartų
Su karališkais apdarais ir karūna papuoštas?
Taigi šiandien čia barbarai pasirodys,
Kurių vadą jisai nori tenai sutikti -
Jis potvarkį paruošęs prie savęs laiko,
Kad titulus ir valdžią anam įteiktų.
O kodėl konsulai ir pretorijai irgi išėjo,
Sunkiomis auksasiūlėmis porfyromis vilkini?
Kodėl ant riešų apyrankės su stambiais ametistais,
Ir žiedai masyvūs spindi retaisiais akmenimis?
Kodėl nešasi jie valdžios ženklus, skeptrus raižytus,
Puoštus aukso ir sidabro ornamentais nematytais?
Taigi barbarai šiandien čionai ateina -
Tad prabanga juos apakinti ketina.
O kodėl oratoriai nutilo, jų nesimato,
Kalbų jų skambių, patriotiškų nesigirdi?
Taigi barbarai šiandien čionai ateina -
O barbarai, žinai, nemėgsta tuščių kalbų.
Jau sutemo, o tų barbarų vis dar nesimato,
Tuo tarpu nuo pasienio atnešė žinią nelauktą -
Kad barbarų pasaulyje daugiau nebeliko.
Tai kaip pavyks išgyventi be barbarų;
Jie buvo vienintelė mūsų išeitis.
Vertimas -js-
|
|