Lietuviški Šv. Rašto vertimai

Nė viena knyga pasaulyje nėra sulaukusi tokio didelio dėmesio kaip Biblija. Daug kartų perrašinėta ranka, deginta ir slėpta, niekinta ir vėl prisiminta... Ji turėjo daug priešininkų, tačiau visuomet buvo ir yra tų, kurie ją skaito, brangina ir rūpinasi platinimu žmonėse.

Truputis istorijos

Lietuvoje Biblija nelengvai skynėsi sau kelią. Pirmieji Šventojo Rašto tekstai lietuvių kalba pasirodė 16 a. viduryje kartu su Reformacijos plitimu. Martyno Mažvydo “Katekizme” randame dešimt Dievo įsakymų, dvi psalmes, ištraukų iš Evangelijų ir apaštalų laiškų. 1579 metais buvo išspausdintas Baltramiejaus Vilento verstas Biblijos ištraukų rinkinys “Evangelijos bei epistolos”. 1579-90 m. Jonas Bretkūnas išvertė visą Bibliją. Deja, ji liko neišleista. Nepavyko išleisti ir Boguslavo Chilinskio verstos Biblijos, pradėtos spausdinti Londone 1660—1662 metais. Lietuviška Biblija, paruošta gausaus būrio vertėjų protestantų (Jono Berento, Petro Gotlybo Milkaus, Pilypo Ruigio, Adomo Fridricho Šimelpenigio ir kitų), pirmą kartą buvo išspausdinta 1735 metais Karaliaučiuje.

Juokas – reikalas šventas… “… kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė”, Patarlių 15:15 Vyskupas ir pastorius Vieno kaimelio pastorius sakydavo labai nuobodžius pamokslus. Besiklausydami pamokslų, jo parpijiečiai dažnai užsnūsdavo.Kartą pas tą pastorių lankėsi vienas jo geras bičiulis, kuris tarnavo vyskupu. Pastorius pasiskundė jam turįs šiokių tokių problemų. Vyskupas tada ir sako: “Nieko baisaus. Kartais žmonės užsnūsta ir per mano pamokslus. Tačiau aš griebiuosi mažutės gudrybės. Kai matau, kad jiems jau akys sunksta, aš pradedu pasakoti ‘Gyvenime man yra nutikęs atvejis, kai aš gulėjau prisiglaudęs prie moters krūtinės – ir tai nebuvo mano žmona…’ Žmonės bemat nubunda ir sužiūra į mane. Tada aš sukrizenu ir sakau ‘Kai buvau mažas kūdikėlis, glaudžiausi prie savo motinos krūtinės’. Pastorius padėkojo už gerą patarimą ir pažadėjo pasinaudoti juo pirmai progai pasitaikius. Kitą sekmadienį, pamokslui įpusėjus, žmonės kaip paprastai ramiai užsnūdo. Pastorius nedelsdamas pasinaudojo bičiulio patarimu. Ramiu balsu jis pradėjo: “Kartą aš miegojau prisiglaudęs prie moters krūtinės ir toji moteris nebuvo mano žmona….” Visi žmonės bemat atsibudo ir įsmeigė į jį akis. Tvyrojo tyla, o priblokšti žmonės laukė. “… toji moteris… aš nepamenu, kas ji buvo…”, - sumirksėjo pastorius. Po kiek laiko nudžiugęs sušuko: “Prisiminiau – tai buvo vyskupo motina…’

Reiktų pastebėti, kad iki XIX amžiaus pradžios katalikų bažnyčia Lietuvoje beveik nebuvo suinteresuota Šventojo Rašto vertimu ir leidimu. Per kone pusę tūkstančio oficialaus jos egzistavimo metų mūsų tautoje katalikų iniciatyva pasirodė tik Jėzuitų akademijos išleistos “Lenkiškos ir lietuviškos Evangelijos” (1637) ir kai kurie Biblijos fragmentai bei laisvi atpasakojimai Mikalojaus Daukšos “Postilėje” (1599), Konstantino Sirvydo “Punktuose sakymų” (1629—1644) ir kituose įvairaus pobūdžio leidiniuose. Tiktai 1816 metais Vilniuje išėjo žemaičių vyskupo Juozapo Arnulpo Giedraičio verstas Naujasis Testamentas. Tais pačiais metais Karaliaučiuje buvo išleista Biblija, redaguota teologijos mokslų daktaro, protestanto Liudviko Rėzos. Šį Šventojo Rašto tekstą, taisytą Fridricho Kuršaičio, vėliau—Adomo Einaro ir Jono Pipiro, ilgą laiką leido Britų ir užsienio kraštų Biblijos draugija bei centrinė Prūsijos Biblijos draugija.

Šiame šimtmetyje (1911—1937) išėjo arkivyskupo Juozapo Skvirecko Biblijos vertimas (Senasis Testamentas 1990—91 m. išleistas Pasaulinės bibliotekos knygų serijoje), o 1972-aisiais pasirodė kunigo Česlovo Kavaliausko verstas Naujasis Testamentas. Lietuvos krikščionims, gal tik siauresniam jų ratui, pažįstami ir lietuvių išeivių vertimai: Algirdo Jurėno “Mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Naujasis Testamentas” bei Alfredo Vėliaus “Biblija tai esti visas Šventasis Raštas Senojo ir Naujojo Testamento su Apokrifinėmis Knygomis”.

1996 m. išėjo visa Biblija vienoje knygoje dabartine lietuvių kalba. Šis leidimas praturtino lietuviškų Šventojo Rašto tekstų sąrašą dar vienu vertimu. Vertimą parengė prieškarinėje Lietuvoje tarnavęs metodistų pastorius Kostas Burbulys, dabar gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Biblijos centras “Tikėjimo žodis” gavo leidimą redaguoti ir išleisti jo darbą. Ruošiant leidinį, stengtasi nenukrypti tiek nuo Biblijos originalo tekstų — ypač Naujojo Testamento — tiek nuo dabartinės lietuvių kalbos normų, pasitelkta autoritetingų šaltinių.

Parengė Valdas Bačkulis

Susanos istorija
Užgavėnės Lietuvoje
Visų dienų apmąstymai
Neteisėti kaltinimai neištikimybe
Kazimieras: Ir šventieji puodus žiedžia
Šv. Jeronimas. Komentarai apie Susaną
Abelaras. Prieštaravimas neišmanančiam dialektikos
Knygų spausdinimas Lietuvoje
Rožančiaus istorija
Religijos skiltis
Mitologijos skiltis
Vartiklis