Sefer Yetzira (Sukūrimo knyga)

„Sefer Yetzira“ yra viena pagrindinių kabalos ir žydų misticizmo knygų. Ji sudaryta kažkur 3-6 a., o vėliau priskirta rabinui Akivai (žr. Trumpa kabalos istorija), nors tradiciškai kildinama iš Abraomo.
Jos istorija nuodugniai išdėstyta knygoje Gershom Scholem. Kabbalah, 1974

Pirmasis skyrius

Mišna 1. 32-iem1) slaptaisiais nuostabiais Išminties2) keliais išraižė3) savo vardą YH4): Kareivijų Viešpats5), Izraelio Dievas6), Gyvasis Dievas7), Pasaulio Valdovas8), Visagalis9), gailestingas ir maloningas10), Aukščiausiasis ir Prakilnusis11), jo buveinė amžinybėje12) ir jo Vardas šventas13), - jis sukūrė savąjį pasaulį14) trimis knygomis15): teksto (Sefer), skaičių (Sefar) ir pasakymų (Sipur)16). Sefiros

Mišna 2. 10 Būties Sefirų ir 22-ios [pagrindinės] raidės: Trys Pramotės, Septynios dvigubos ir Dvylika paprastųjų.

Mišna 3. 10 Būties Sefirų: sutampa su dešimt pirštų, - penki prieš penkis; su vieninteliu pažadėtuoju tiksliai viduryje, liežuviu ir apipjaustymu.

Mišna 4. 10 Būties Sefirų: dešimt ir ne devyni; dešimt ir ne vienuolika. Suprask Išmintimi ir būk išmintingas. Suvokimu. Išskirk, ištirk jas ir atstatyk dalykus į jų vietą ir gražink Kūrėjui jo pagrindą.

Mišna 5. 10 Būties Sefirų: dešimt neturinčių pabaigos. Pradžios gelmė, pabaigos gelmė, gėrio gelmė, blogio gelmė, aukštybių gelmė, gelmių gelmė, rytų gelmė, vakarų gelmė, šiaurės gelmė, pietų gelmė. Vienatinis jos šeimininkas, Kūrėjas - ištikimas Karalius, viešpatauja iš savo šventosios buveinės iki amžinybių amžinybės.

Mišna 6. 10 slaptųjų Sefirų: blyksteli kaip žaibas; jos neaprašomos. Nagrinėk jas vėl ir vėl, gryna kalba sek Jį, prieš Jo sostą lenkis.

Mišna 7. 10 slepiančiųjų Sefirų, kibirkščiuojančių: jų pabaiga jų pradžioje, o jų pradžia - pabaigoje; kaip liepsna degančioje anglyje. Jų šeiminikas vienas, nėra kito. Ir ką prieš Vieną papasakosi.

Mišna 8. 10 slepiančiųjų Sefirų: Užčiaupk burną šnekėjimui ir širdį mąstymui. Ir burna veršis aptarinėti, jei širdis veršis mąstyti, grąžink ją atgalios kaip parašyta: "Čajotai [būtybės] ėjo ir grįžo. Tokia tat yra sutartis " (Ezekielio 1:14).

Mišna 9. 10 Sefirų: slepiančių Gyvojo Dievo Dvasią, amžinai palaimintą ir pašlovintą, kaip pasaulių Gyvybės Vardas. Balsas, [gyvybės] Kvapas ir Kalba. Tai Šventoji Dvasia (Ruač Hakodeš).

Mišna 10. 2 dvasios iš dvasios. Ja išrašytos ir iškaltos 22 pagrindinės raidės: Trys - Pramotės; septynios - Dvigubos ir dvylika Paprastųjų, - ir tik viena Dvasia iš jų.

Mišna 11. 3 Vandenai iš Vėjo. Juose išrašytos ir iškaltos 22 raidės iš chaoso ir tuštumos, molis ir dumblas. Nubrėžk jas kaip sodo planą, iškelk jas aplink kaip sieną, uždenk jomis tarsi lubomis.

Mišna 12. 4: Ugnis iš Vandenų išbraižė ir iškirto jame Šlovės sostą, Serafimą, Ofanimą, šventuosius Čajotus [būtybes] ir patarnaujančius Angelus. Iš trijų sudaryta jo buveinė, nes parašyta: "Jis sukūrė angelus, jo liepsnojančios ugnies tarnus" (Ps. 104, 40).

Mišna 13. 5: Trijų Pramočių paslaptimi išrinko tris paprastąsias raides ir sudėliojo jo didingą vardą YHV. Jomis antspaudavo šešias puses.

Mišna 14. Tokios yra 10 palaikančiųjų Sefirų: bet Gyvojo Dievo Dvasia viena. Dvasia [iš Dvasios], Ugnis [iš Vandens ir kraštai:], aukštybė, gelmė, rytai, vakarai, šiaurė, pietūs.


Paaiškinimai

1) 32 keliai yra 10-ies sefirų ir 22 hebrajų abėcėlės raidžių jungtys. 32 hebrajiškai užrašomas kaip LB – paskutine ir pirmąja Penkiaknygės raidėmis; ir LB (laib) reiškia „Žmogaus širdis“. Pats skaičius 32 sudaromas taip: 2x2x2x2x2=25=32
22 garsai ir raidės (3 pagrindinės, 7 dvigubos ir 12 paprastųjų) yra visa ko pagrindas. Pagrindinės: Aleph, Mem ir Šin (oras, vanduo ir ugnis): vanduo ramus, ugnis traškanti ir oras kilęs iš dvasios, liežuviui virpant tarp tų kraštutinumų, juos jungiant ir tarpininkaujant.
Čia „keliams“ panaudotas netivot (kojomis išmintas takas) žodis. Dažniausiai „kelias“ perteikiamas kaip dereh, tačiau šiuo atveju netivot išreiškia asmeninį, o ne bendrą kelią. Tad, nors visi mes tveriam savo pasaulius panašiai, vis tik turimas individualus pagrindas. Kiekvienas pats turi patirti gėrį ir blogį, teisingumą ir neteisybę. Nėra bendro kelio į Dievą, tačiau kabala pateikia schemą asmeninio kelio suradimui. Tas mokymas sutinkamas ir rabino Nachmano „Dingusioje karalienėje“.

2) Išmintis – Chochma, kuri kabaloje – antroji sefira.
Pat. 3:19-20, 8:22-31 ir Jer. 10:12 aiškiai išreiškiamas pasaulio tvėrimas per Dievo Išmintį, Protą, Žinias ir Galią. Kumrano bendruomenės statute sakoma: „Per jo Žinojimą visa rados“ (palyg Jn 1:1-3).

3) Išraižė - čakak, paprastai reiškiantis pavaizdavimą šalinant medžiagą. Šios šaknies žodžiai yra čok ir čuka - „taisyklė“ ir „įsakas“, nes jie reiškia tam tikrą asmeninės laidvės apribojimą. - čakak artimai susijęs ir su rašymu, ypač dantiraščiu ar akmens plokštėse.
čakak panaudojimui turim suprasti pasaulio tvėrimo idėją. Prieš randantis pasauliui privalėjo egzistuoti tuščia erdvė. Tačiau tebuvo tik Dievas – ir visa esatis buvo juo, begaline šviesa, užpildyta. Tad pirmiausia reikėjo išrėžti tuštumą (kabaloje tas procesas vadinamas tzimtzum), kurioje galėjo vykti pasaulio tvėrimas. Toji tuštuma buvo sukurta per 32 kelius, nes raidės ir skaičiai yra baziniai informacijos bitai. Tačiau atsitiktinė jų tvarka neturi informacijos – tad jie buvo jungiami į žodžius, sudarančius sutvėrimo sakinius.

4) YH – sutrumpinta Dievo vardo (Nomen Ineffabile) YHWH forma, dažniausiai sutinkama poetiniuose Biblijos tekstuose, Psalmėse (žr. apie Dievo vardus).
Talmude yra nesutarimų, ar YH yra dieviškas vardas. „Sefer Yetzira“ aiškiai laiko, kad yra.
Y skaitinė reikšmė yra 10 (tarsi simbolizuojant sefirų kiekį), o H – 5 (5 pirštai rankų, tveriančių pasaulį).

5) (Šabato) Viešpats - YHWH, tradiciškai verčiamas kaip Viešpats, veiksmažodžio būtojo tęstinio laiko trečiojo asmens forma, kildintina iš senosios hayah (būti) formos, tad gali būti aiškinamas kaip „Buvo, esti ir bus“ (Esmi kurs esti, Iš 3:14).
Šis vardas paprastai išreiškia sefirą, siejamą su apreiškimu ir pranašavimu – tokiomis yra Netzach (pergalė) ir Hod (didybė). Tačiau jis turi tetragramatoną, žymintį visų sefirų visumą – tad Šabato (Kareivijų) Jahvė iš tikro turi visų sefirų prasmę. Anot Talmudo, pirmuoju asmeniu, panaudojusiu šį kreipinį, buvo Hana (1 Sam 1:11).

6) Čia Dievas - Elohim (žr. Dievo vardai), kuris gali reikšti tiek vienaskaitą, tiek daugiskaitą (bei „mano dievas“).

7) Gyvasis dievas - skiriant nuo netikrų („negyvų“) pagoniškųjų dievų. Čia irgi naudojamas žodis „elohim“ (čaim), tad gali būti verčiama ir „gyvųjų dievai“ ar „gyvieji dievai“. Toks vardas siejamas su svarbiausiomis kūrybinėmis galiomis (žmoguje – lyties organu).

8) Pasaulio valdovas arba Amžinybės valdovas (kaip Pr. 21:33). Jis siejamas su Malkhut (karaliavimo) sefira, kuri vienintelė liečasi su žemesniaisiais sutvėrimo etapais. Taigi, pirmieji 5 apibūdinimai išreiškia sefiras žemėjančia tvarka.

9) Visagalis - El Šadai vertimas suprantant „ša“ kaip „kuris, o „dai“ – „pakankamai“ (t.y. savipatis). Yra šadai siejančių su akadų sadu (kalnas) ir verčiančių „Kalno dievas“ (J. Ouellette). „El“ – tiesiog „Dievas“ (žr. Dievo vardai).
Juo išreiškiama proaktyvi jėga, atstovaujanti Yesod (pagrindą) ir atitinkanti žmogaus lyties organą. Skirtumas nuo Gyvojo dievo tas, kad šis yra Dievo rega, o El Šadai – žmogaus rega (Iš 6:3: „Aš pasirodžiau Abraomui,Izaokui ir Jokūbui kaip El Šadai“).
Nuo čia prasideda kylantis procesas.

10) Tai 2 ir 3 iš 13-os Dievo malonės požymių (Iš 34:6). Jais suprantamas 6-ių sefirų (Česed-meilė; Gevura-stiprybė, Tiferet-grožis, Netzach-pergalė, Hod-didybė) vidinis darbas; per jas Dievas išreiškia savo malonę pasauliui.

11) Šie žodžiai (Iz 57:15) nurodo Suvokimą (Bina). Žemesniosios 7-ios sefiros atitinka 7-ias pasaulio tvėrimo dienas; Bina yra virš jų, tad šiame lygmenyje Dievas atsiribojo nuo visko, kas žemiška, tampa transcendentiniu.

12) Buveinė amžinybėje kalba apie Išminties lygmenį (Chachma), kuris yra anapus laiko.

13) Jo Vardas šventas - tai nuoroda į aukščiausią Keter (karūnos) sefirą. „Jo vardas“ (Šmo) gematrijoje turi skaitinę reikšmę 346, kaip ir ratzon (valia), o Valia yra netgi aukščiau už Išmintį, nes siunčia impulsus viskam, net minčiai. Ir Valia kabaloje yra žymina kaip Karūna (Keter); ir kaip karūna yra virš galvos, taip Valia yra virš mentalinių procesų.

14) Pirminė „olam“ reikšmė yra „amžius“, „tolimas laikas“ (ateitis ar praeitis), „trukmė“, „visada“, tad Dievo sutvertoji esybė būtų laiko tėkmė. Kita vertus, „olam“ talpina viską (pasaulis kaip istorija arba pasaulinis laikas). Helenizmo laikas „olam“ vis labiau įgavo erdvinę konotaciją, ypač Negyvosios jūros rankraščiuose. „Erdvės“ prasme jis naudojamas ir Mišnoje
Žr. A.Jeremias. Das Alte Testament im Lichte des Alten Orients. 4 Aufl. Leipzig, 1930
G. Brin. The Concept of Time in the Bible and the Dead Sea Scrolls, 2001
S. Balentine. A Description of the Semantic Field of Hebrew Words for “Hide” // Vetus Testamentum. 30, 1980

15) Knygomis - sefarim (išvardijimais, išskaičiavimas); prasmė čia: „išraiškos formos“.
Jų hebrajiški pavadinimai SPR, SPR ir SIPUR. Daugelis susidūrė su jų vertimo sunkumu. Jų prasmė būtų raidės, skaičiai ir garsai [Pistorius duoda Scriptis, numeratis, pronunciatis; Postellus - Numerans, numerus, numeratus, Rittangelius - Numero, numerante, numerato].

16) Palyg. Filono iš Aleksandrijos mokymą http://www.vartiklis.lt/plato/logos.htm'>apie logosą, taip pat žr. Jn 1:3.


Mistinė kabala
Jakovas Frankas
Kabala atėjo iš ateities!
Teisuolis – Visatos pagrindas
Seksualumas kabalos požiūriu
Sefiros ir jų pasauliai kabaloje
Viduramžių žydų filosofija: Kabala
Trumpas įvadas į Kabalos mokymą
Gematrijos menas, hebrajų numerologija
Skaičius "13" Lietuvos istorijoje
E. Blavatskaja. Skaičius septyni
Kai dar nebuvo vaivorykštės...
Zep Tepi - pirmasis laikas
Kaip buvo užrašyta Tora?
Merkaba Kabaloje
Mitologijos puslapis
Pasaulio tvėrimo skiltis
Vartiklis