Kas ras aukso gyslą? CPU karai. Vartiklis

Prisiminkite aukso karštines. Auksingų plotų atradimai pakeisdavo daugelio žmonių likimus. Daugybė žmonių palikdavo namus ir žemes svajodami apie didelius turtus. Žmonės traukė arkliais, vagonais, laivais, o kai kurie ir pėsčiomis. Visi tikėjo, kad išsipildys jų svajonė. Gyventojų skaičius toje vietovėje išaugdavo keleriopai per labai trumpą laiką.

Visi jie atėjo turtų ir tik keletas jų juos susikrovė. Ir kaip manote, kas sudarė daugumą jų? Ogi, pardavėjai teikiantys paslaugas išprotėjusiems dėl turtų. Ir ypač įdomu, kad tarp jų buvo nemažai moterų.

Pavyzdžiui, vienas pelningiausių verslų buvo skalbyklos. Pirma, aukso plovimas buvo labai „purvinas“ užsiėmimas, o antra, 90% tų pakvaišusių dėl aukso buvo vyrai. Tad savaime suprantama, kad moterys steigdavo skalbyklas. Už vieną plovimą 8 „baksai“ 1800-aisiais - labai neblogai!

O buvo ir kitų pelningų verslų - kepyklos, maisto prekės, pirtys, siuvyklos ir kitos kasdienio gyvenimo reikmės. Kainos buvo labai aukštos - tačiau ar galėjo rinktis auksaploviai?

Pardavėjai nečiupo kastuvų ir savaitėmis nerausė žemės. Jie įrengdavo krautuvėles. Dauguma tų, kurie kapstė žemes, grįžo nuvargę, purvini ir nusivylę. Pasirinkę ne tokį akivaizdų pasipelnymo kelią grįžo nutukę, laimingi ir turtingi. Tai rodo, kad ieškoti „aukso gyslos“ nėra užtikrintas kelias į sėkmę (nors ir ne visi prekeiviai patyrė sėkmę - prisiminkime Dž. Londono apsakymą apie kiaušinių vežimą į Klondaiką).

Tai tinka ir Internetui. Pažvelkite į minias žmonių kasdien įsijungiančių „į liniją“. Šimtai tūkstančiai naujų naršytojų, kuriuos į Voratinklį atvedė įvairios priežastys. Tai dar neatskleista rinka. Kurį kelią rinktumėtės jūs?

Įsižiebia kibirkštys procesorių kovoje (2024.04.15)

Stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių rinka kelis metus buvo gana rami. „Windows“ išlaikė savo dominuojančią padėtį (72%) ir „Linux“, nepaisant nepaisant daugkartinių prognozių, niekad nepasižymėjo kaip rimtas jo varžovas. Tik „Apple Mac“ buvo tvirta, nors ir brangesne alternatyva, populiaria tam tikrose srityse, kuria susidomėjimas išaugo, kai buvo pristatyti galingi M serijos „Apple“ procesoriai, kas leido „Apple“ rinkos dalį padidinti iki 16%. „Chromebook“ įrenginiai taip pat rado savo nišą, visų pirma švietimo srityje. Procesorius

PK su „Windows“ turi „Intel“ architektūros procesorius („Intel“ – 80%; AMD – 20%) - tad jiems prigijo ir „Wintel“ terminas. Kiti irgi bandė įsiveržti tarp jų, pvz., „Qualcomm“ į kovą pakilo 2016 m. su „Arm“ architektūros „Snapdragon“ mikroschemomis, tačiau joms reikėjo x86 emuliatoriaus, kad galėtų vykdyti „Windows“ programas, o tai mažino našumą. Sparta laikui bėgant didėjo, tačiau „Arm“ nesukėlė rimtos grėsmės „Wintel’iams“.

Tačiau kova gali paaštrėti – paskatinta generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) bumo. „Qualcomm“ vėl nusitaiko į PK rinką, „Windows 11“ aprūpintus „noutbukus“ su „Snapdragon X Elite SoC“ numačiusi 2024 m. viduriui. Tas procesorius leidžia be išorinio maitinimo veikti ilgai užtikrinant pakankamą galią DI apkrovoms. „Qualcomm“ ieško kitų rinkų, nes mobilus ryšis nesiplečia taip sparčiai, kaip anksčiau.

O ir „Microsoft“, matyt apsidrausdamas, skatina ir kitus „čipų“ gamintojus tame žaidime – pvz., ir AMD, ir „Nvidia“ (GPU, užtikrinančių didžiąją DI apkrovų dalį, lyderis) imasi kurti „Arm“ procesorius, skirtus PK su „Windows“. Ir MS greičiausiai išleis naują „Windows“ versiją, išplėsiančią DI galimybes. Be to, ji perkėlė „Windows“ ir į „Arm“ platformas.

Tačiau „Intel“ irgi aršiai gina savo teritorijas – skelbia apie naują „Core Ultra“ procesorių kartą, geriau palaikančią DI apkrovas PK su „Windows“. „Intel“ misija – pritaikyti DI visur (ir aplenkiant konkurentus). O prie viso to, „Lenovo“ planuoja sukurti savąją, į DI orientuotą OS (tik dar neaišku, kokiu pagrindu – „Linux“ ar kitu); kuri gali turėti šiokias tokias perspektyvas Kinijoje... Tačiau pakeisti padėtį nusistovėjusioje rinkoje sunku – nebent būtų pajustas kraujo kvapas… Vis tik greičiausiai „Arm“ indėlis nebus didelis, nors „Qualcomm“ naujo procesoriaus puikus našumas teikia kompanijai vilčių praplėsti jos indėlį PK (tik labiau vartotojiškų, o ne korporatyvių) srityje.

... ir tada „Microsoft“ vėl įplieskia PK karus (2024.05.27)

„Microsoft“ anonsavo „Copilot+“ su greitu NPU ir turinčiu „Recall“ funkciją, kai periodiškai įsimenamas ekrano turinys, ir vėliau galima jo kopiją patikrinti. Be to, jie turės ilgą akumuliatorinį darbo laiką ir įspūdingą spartą. Pirmieji jų bus su „Qualcomm“ „Snapdragon X Elite“ arba „Snapdragon X Plus“ čipais – tad tai pirmieji kompiuteriai su „Windows“, turintys „Arm“ technologiją. Ir „Microsoft“ ne anonsuoja naujus „Surface Laptop” ir “Surface Pro”, bet „Copilot+“ PK iš „Acer“, „Asus“, „Dell“, HP, „Lenovo“ ir „Samsung’ – tad į tą reikaliuką įtraukta visa PK industrija. Procesorius

Taigi apsiginklavusi Dirbtinio intelekto (DI) priemonėmis ir naujaisiais „Surface Pro“ noutbukais su „Qualcomm” čipais, „Microsoft” veržiasi pasivaržyti su pasaulyje populiariausiu „Apple“ „MacBook Air“. Vis tik „Microsoft“ už daug ką turėtų būti dėkinga „Apple“ – pvz., nauja „Recall“ funkcija daug kuo primena „Apple“ turėtą „Time Machine“: abi jos kopijas išsaugo visko kompiuteryje šifruotas versijas, kad vėliau jas galima būtų „iškviesti“; ir ši funkcija susieta vartotojo identifikatoriumi ir rūpestingai apsaugota šifruojant su ESS
. Tačiau vis tik „Recall“ funkcija sulaukė daug kritikos iš saugumo ir privatumo specialistų, tad „Microsoft“ nusprendė ją palikti tik papildoma ir ją įjungti leis tik biometrine autentifikacija. Mat ji duomenų „neatrenka“ ir saugo viską – nuo slaptažodžių iki kitos konfidencialios informacijos (kaip kad banko sąskaitos ir pan.).

„Microsoft“ priėmė į globą net „Arm“ procesorius, kuriuos „Apple“ metų metais naudojo savo „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“. Kaip ir „Apple“ „Rosetta“ su M-serijos mikroschemomis, „Microsoft“ turi vidinį pagerintą „Prism“ emuliatorių senų programų, dar neoptimizuotų „Arm“ (atseit, jau arti 90% optimizuota; pvz. „Chrome“, o dabar jau ir „Adobe Photoshop“), vykdymui.

„Microsoft“ teigia, kad jos gaminys veikia beveik 60% sparčiau nei „MacBook Air M3“, tačiau iš tikro „Surface“ turi ventiliatorių, kurio neturi „MacBook Air“, todėl gali veikti esant aukštesnei temperatūrai – bet kaip tada su energijos sąnaudomis ir veikimo trukme nesant maitinimo?! Bet kol nėra patikrintų įvertinimų, sunku juos lyginti – dar reikia pagyventi.

Iš tikro vertintina, kad „CoPilot+“ yra didesnis liuoktelėjimas pirmyn nei buvo „Win 11” po „Win 10“ – jame daug kas nauja ir jam reikės naujo aparatinio palaikymo, nes net turimi PK su DI negali užtikrinti jo naujų funkcijų.

Iki šiol DI funkcijos rėmėsi debesija ir „Microsoft“ duomenų centrai atlikdavo sunkų jų darbą, tad „Copilot“ galėjote naudoti esamuose kompiuteriuose. Dabar dideli sposlinkis daromas į tai, kad DI modeliai būtų vykdomi lokaliai, nuolat ir foniniame (background) režime. Su nauju neuroniniu NPU greta CPU su GPU, kompiuteris gali atlikti daug genAI darbų, paprastai iki tol atiduotų „Microsoft“ ar „OpenAI“ centrams – o tai žymiai padidina konfidencialumą. Tačiau tai pagerina ir funkcionalumą, nes DI įrankiai gali veikti sparčiau ir atsijungus nuo Interneto. Bet tam reikia „mačnos“ aparatūros – ir čia pasirodo neuroniniai procesoriai, galintys atlikti 40 TOPS. Bet gaila, kad „Intel“ NPU, panaudoti AI PC su „Meteor Lake“, nepakankami, kad vadintųsi „Copilot+“.

Pirmuosius „Copilot+“ planuojama pateikti 2024 m. liepos 18 d. Ar verta juos pirkti tada – Jūsų pasirinkimas! Jų galutinio varianto dar nėra ir yra tik pažadai, kaip tai bus šaunu… O ateityje „Copilot+“ PK bus ir su „Intel“ bei AMD čipais, tik jiems reikės dar nesančių „Lunar Lake“ (Intel) ir „Strix“ (AMD). Tačiau paskutinė apklausa rodo, kad žmonės nesiruošia papildomai mokėti už DI palaikančią aparatinę dalį.

Pagaliau 2024 m. birželio 18 d. atvyko pirmoji „Copilot+“ partija. Ir paaiškėjo, kad ARM64 procesoriui su „Windows 11” tėra vos keletas atsarginių kopijų ir atstatymo įrankių, vos trys, iš kurių dėl dviejų abejotina. Tai pilną funkcijų rinkinį turintis „Zinstall FullBack“, nuolat atliekantis inkrementinį kopijavimą į lokalų arba tinklinį diską, arba debesiją. Pateikiama ir 30 dienų bandomoji versija (per tą laiką galima tikėtis, kas atsiras ir kai kas daugiau!?). Toliau „Microsoft“ Backup and Restore, buvo skirtas „Windows 7“, bet liko ir „Windows 11” ir tebeatlieka rezervavimą, nors pasenęs jau nuo 2012 m., - tad nėra patikimas „pramoniniam“ lygiui. Ir pagaliau „Veeam Agent“ v.6.0, priverstinai 2023 m. kovą adaptuotas darbui su ARM procesoriais, nors atrodo kad tai … kažkoks mėšlas (o kaip kitaip išsireikšti?!)

MRAM – visai ne „marazmas“!!! (2024.04.25)

Kompiuteris nelabai naudingas be atminties (RAM). Tos mikroshemos naudojamos kaip laikina talpykla operacinei sistemai, programoms ir duomenims – tad jų sparta labai svarbi, nes į jas kreipiamasi nuolat. Jau per pora dešimtmečių magnetorezistinė atmintis (MRAM), esanti kartu ir ypač greita, ir neišsikraunančia (t. y. išlaikančia duomenis nesant maitinimo), buvo pagrindine technologija, naudojama korporatyviniuose, kariniuose, kosmoso ir kosminiuose panaudojimuose (aplikacijose). Procesoriai kvantiniai

Tačiau atsirado galimybė naujam proveržiui, kai Jeruzalės Hebrajų un-to tyrėjai pademonstravo, kaip lazerio spinduliu gali valdyti kietųjų medžiagų magnetinę būseną (žr. „Physical Review Research“ sausio mėn. nr.). Tai pasiekiame sparčiai kintančiomis šviesos bangomis paveikiant magnetines medžiagas (RAM sudaryta iš smulkių elektromagnetų, įmagnetinamų elektros srove). Tai gali leisti realizuoti ypač sparčią ir energetiškai taupią optiniu būdu valdomą MRAM.

Magnetizmo ir šviesos sąveika jau senai yra po kvantinio pasaulio skrybėle, tačiau retai naudota spintronikos („sukinio“ ir „elektronikos“ junginio, tiriant ryšį tarp elektrono sukinio ir magnetizmo) srityje, kur tą koncepciją naudoja MRAM, elektrono sukinį panaudodama informacijos saugojimui. Tyrėjų komanda sugebėjo nustatyti tos sąveikos jėgą, bei šviesos magnetinio lauko amplitudę, dažnį ir magnetinės medžiagos energetinę absorbciją.

Tai svarbu artėjant kvantinių kompiuterių erai, kuriems reikės kvantinio principu veikiančios RAM. Minėta technologija gali panaudoti šviesos spindulį nustatant magnetinio bito reikšmę 0 ir 1 superpozicijoje – panašiai, kaip tai yra kvantinių kompiuterių kubituose.

Apie kvantinius kompiuterius galite paskaityti pagal nuorodą Šriodingerio katinų dresiravimas

CHIPS aktas įgyvendinamas (2024.05.03)

Baideno administracija jau skyrė apie 29 mlrd. dolerių (iš numatytų 52 mlrd.) pustuziniui luistų gamintojų (tarp jų ir „Samsung“, TSMC ir „Intel“), tikėdamasi, kad tai paskatins mikroschemų gamybą ir leis JAV pasiekti 20% rinkos. Tai įvyko praėjus pusantrų metų po Luistų ir mokslo akto pasirašymo (2022 m. rugpjūčio 9 d.). Tuo tarpu „mainais“ gamintojai pažadėjo 300 mlrd. dolerių skirti JAV projektams.

Paskutinį kartą per 6 mlrd. skirta „Micron“ naujų gamyklų statybai Niujorko valstijos šiaurėje ir modernizacijai, nors daugiausia jau yra gavusi „Intel“ – 8,5 mlrd. O štai Taivanio TSMC pažadėta 6,6 mlrd. dolerių, jei ji į JAV pristatys naujausią 2 nm technologiją ir planuos savo trečiąją gamyklą Arizonoje. Tik štai TSMC antrosios gamyklos statyba sustojo dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus ir jos pabaigimas nukeltas iki 2025 m.

Analitikai sako, kad aktas jau daro poveikį ir puslaidininkių gamintojai investuoja JAV. Iki 2030 m. tikimasi, kad jau 30% „čipų“ bus gaminama JAV, Europoje ir Japonijoje – kartu priešinantis Kinijos augantiems pajėgumams (jau 18% rinkos).

Ar CHIPS išgyvens Trampo prezidentavimą? (2024.11.14)

Tačiau dabar naujai išrinktas prezidentas D. Trump’as 2024 m. spalio pabaigoje paskelbė, kad tai neteisingas būdas susigrąžinti gamintojus, - anot jo reikia ne finansuoti mokslo tyrimo centrus ir statyti naujas gamyklas, o didinti muitus (ir tam palygino puslaidininkių pramonę su automobiliais – man atrodo, kad tai „panašūs“ dalykai – ar ne?!). Jis sakė: „Mokėti didelius pinigus, kad žmonės gamintų čipus, - ne išeitis. … Taivanis pavogė mūsų mikroschemų verslą. Jie nori, kad mes gintume [juos]. Jie neduoda mums jokių pinigų, kad gintume juos“. Čia Trampas omenyje turėjo TSMC, kuri tikėjosi pradėti masinę mikroschemų gamybą Arizonoje 2025 m. pradžioje. Pati TSMC atsisakė komentuoti akto ateitį.

Tačiau yra manančių, kad Trampo planas tiesiog nesąmonė: muitai – tai bausmė, o CHIPS – tai paskata. Ir stimulai visad geriau suveikia nei baudimas. Ir kokius muitus beuždėsi, fabriko anksčiau kaip po kelerių metų pas save neturėsi! O tai ir kainuoja beprotiškai daug (20-40 mlrd. USD), ko daugelis gamintojų negali sau leisti!? Bet koks elektroninis prietaisas turi čipą, tad įvesti muitai pabrangins viską – nuo automobilių iki skrudintuvų...

Tačiau CHIPS akto atšaukimą turės patvirtinti ir Kongresas, o jame jis turi palaikymą iš abiejų partijų (tame tarpe ir respublikonų, įskaitant Mitch McConnell’ą, laikantį, kad aktas gyvybiškai svarbus tiek šalies saugumui, tiek ekonominiam konkurentabilumui). Senatorius Todd Young’as nuo respublikonų irgi buvo užsidegęs CHIPS šalininkas. CHIPS paskatino 450 mlrd. USD investicijų 28-iose valstijose ir sukūrė 58 tūkst. darbo vietų. „Intel“, užbaigusi gamyklą Nju Meksikoje, laukia žadėtos 8,5 mlrd. paramos tyrimo centrams 4-iose valstijose – šių valstijų senatoriai turėtų priešintis Trampo planams.

Naujos kartos „Xeon“ procesoriai (2024.06.11)

Sulig paskelbta nauja „Xeon 6” karta „Intel“ akcentuoja energijos sueikvojimo efektyvumą. Ji turi du branduolių tipus (efektyvų E-core ir našų P-core) ir daugelį konfigūracijų, palaikančių daugiavartotojiškumą – tačiau vis tik labiausiai akcentuojamas DI (nu, be šito buzvordo šiuo metu tiesiog nepadoru ir negalima!).

Našumo branduoliai yra didesni, spartesni ir sudėtingesni, todėl tinka sudėtingiausiems skaičiavimams. Efektyvumo branduoliai yra mažesni, su mažiau instrukcijų ir lėtesniu laikrodžio greičiu ir tinka užduotims, kurioms nereikia našumo lygio arklio galių. Vien E-core dizainas leidžia iki 288 branduolių. Skirtingi branduoliai bus panaudojami skirtingiems atvejams, tačiau, aišku (ir kaip nebus aišku!?), viskas dėl dirbtinio intelekto (DI).

Nauji „šešti zeonai“ pradedami su pora šeimų: 6700 (iki 144 E-core arba 86 P-core, palaikantys 8 kanalų atmintį ir t.t.; suvartojimas: 350 W) ir 6900 (iki 288 E-cores arba 128 P-cores, 12 atminties kanalų ir t.t.; suvartojimas: 500 W) serijos. Pardavimų strategija yra skatinti serverių konsolidavimą su labai žymiu sutaupymu.

Be naujienų apie „Xeon 6”, „Intel“ anonsavo ir dviejų „Goudi AI“ greitintuvų, skirtų konkuruoti su „Nvidia H100“ ir AMD „Instinct MI300X“, apdorojant LLM, kainas. Jie planuojami 3-iam ketvirčiui. Standartinis AI komplektas su 8-iais „Gaudi 2“ kainuos 65 tūkst. žaliųjų, o su „Gaudi 3“ – 125 tūkst.