Pastaba: Tingios akies įdarbinimas perkeltas >>>>>

Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?

Tai, ką smegenys suvokia kaip skanumą iš tikro yra maisto skonio, lietimosi ir kvapo derinys, sudarantis vieną bendrą pojūtį. Atrodymas, nors ir nėra techninės tos lygties dalis, be jokių abejonių irgi įtakoja suvokimą.

Maisto ar gėrimo skanumas dalinai priklauso, kokie skonio elementai jį kuria: saldumas, rūgštumas, sūrumas, kartumas, aštrumas ar riebalingumas. Sensorinės ląstelės leidžia pajusti tokias savybes kaip temperatūra, pagardai ir riebumas. Atrodo, kad kvapas irgi ateina iš burnos, nors ten ir nėra receptorinių ląstelių, tačiau suvokimas ateina iš receptorių, esančių sujungimo su nosimi gale. Tų ląstelių priimta informacija perduodama į burną dėka proceso, vadinamo uoslės referencija. Su kvapais susijusios informacijos gavimas burnos gale vadinamas retronosaline uosle (o nosyje per šnerves - ortonosaline uosle). Abu būdai turi įtakos skanumui: kai kurie aromatai, pvz., vanilės, leidžia saldų maistą suvokti kaip dar saldesnį.

Norėdami patikrinti uoslės referencijos veikimą, užspauskite nosį ir pakramtykite žemuogių skonio želė saldainį. Turite pajusti saldumą su trupučiu rūgštumo, su stipriu saldainio skoniu, tačiau nejausite žemuogių skonio. Tačiau neužspausta nosimi, per kurią gali keliauti kvapnios molekulės, pajusite žemuogių skonį.

Nors vaizdas turi mažesnę įtaką nei kvapas, tačiau labai dažnai naudojamas maisto "pripažinimui" ir sukelia pojūtį, ko galima tikėtis. Prancūzijoje atliktas klasikinis eksperimentas: baltas vynas buvo nuspalvintas raudonai bekvapiais dažais ir paprašyta ekspertų įvertinti jo skonį. Degustatoriai jį pateikė specifinius raudono vyno apibūdinimus, kurie skiriasi nuo baltą vyną apibūdinančių terminų.

---

Perdimas leidžia suprasti, kas vyksta viduriuose

Taip pat skaitykite Žarnyno bakterijų perspektyvos

Mums visiems yra tai nutikę – iš visų jėgų stengiatės tai sulaikyti, tačiau ilgiau neįstengiate! Turite tai išleisti į išorę, kad ir kaip tai būtų blogai… O tada arba apsimesti, kad jūs čia „ne prie ko“, arba tikėtis, kad pora minučių prie jūsų niekas neprisiartins.

Bet kokie nepatogūs ir gėdingi bebūtų perdimai (meteorizmas arba flatulencija), jie yra visiškai natūralūs ir rodo, kad virškinimo sistema veikia. Tiesiogine to žodžio prasme! Žarnyne gyvena trilijonai mikrobų, padedantys virškinti maistą, ir savo veikloje jie gamina dujas. Ir išperstų dujų kvapas gali padėti suprasti, kuo užsiėmę tie mikrobai.

Žmogaus virškinimo trakto mikrobų rinkinys toks pat unikalus kaip ir jo pirštų antspaudai. Visumoje, jie veikia kartu, kad suskaidytų stambias molekules (cukrus, riebalus, baltymus, skaidulas…) į smulkesnes – daugiausia į lakias riebalines rūgštis ir dujas. Tas riebalines rūgštis sugeria storosios žarnos ląstelės, o dujos palieka mūsų kūną – kartai tyliai, o kartais triukšmingai. Tos maiste esančios stambesnės daugiausia sudarytos iš vandens, deguonies, vandenilio, o mažesniais kiekiais – azoto ir sieros atomų. Tai suteikia galimybę žarnyne gamintis įvairioms dujoms – anglies dioksidui, vandenilio dujoms, metanui ir vandenilio sulfidui. Ir jei anglies dioksidas vandenilis ir net metanas nėra „kvapnūs“, tai vandenilio sulfido kvapelis ‘labai nekoks“ ir gerokai primena supuvusių kiaušinių kvapą.

Žarnynų mikrobų gaminamos dujos yra ir transporto priemone kitoms „kvapnioms“ molekulėms, tarp jų ir jau minėtoms lakioms riebiosioms rūgštims. Jos paprastai žarnyne būna ištirpusios, tačiau atsiradus dujų jų dalis tampa „lakia“ – t. y. dujos gali jas nusinešti su savimi.

Trimis svarbiausiomis lakiosiomis rūgštimis yra acetatas, propionatas ir butiratas, kurie pakankamai smarkiai smirdi – actu, neplautomis kojinėmis, vėmalais… O yra molekulių, turinčių tiesiog pirdalų kvapą – tokių, kaip indolas ir skatolis. Jos susidaro, kai storojoje žarnoje fermentuojasi aminorūgštis triptofanas. Indolo ir skatolio molekulinė struktūra ne tik leidžia jiems užsilaikyti, bet ir įsimaišyti tarp dujų.

Savaime suprantama, kad yra ryšys tarp to, ką valgome, ir kiek ir kokių dujų pasigamina žarnyne (o kartų, ir koks pirdalų kvapas). Pvz., sieros vandenilis, smirdžiausios dujos, susidaro tik tada, jei maiste yra sieros. Siera dažniausiai būna cisteino ir metionino aminorūgštyse, įeinančiose į baltymų sudėtį. Gyvūninės kilmės baltymuose (pvz., kiaušiniuose ir „raudonojoje“ mėsoje) šių aminorūgščių paprastai yra daugiau nei augaliniuose baltymuose. O ir šiaip baltymai linkę gaminti smirdesnes dujas, nes jie prisideda prie puvimo proceso baltymų pertekliaus fermentacijos metu storojoje žarnoje (kur susidaro ir indolas su skatoliu). Baltymų perteklinis fermentavimas gali kenkti ir sveikatai – skatinti opinį kolitą ir storosios žarnos vėžį.

Tačiau perdaug nesijaudinkite – nėra jokios būtinybės atsisakyti baltymų! O jie ir būtimi mūsų organizmui… Jei jais perdaug neužkišite virškinimo trakto, didžioji baltymų dalis bus suvirškinta plonosiose žarnose ir smirdžios dujos nesusidarys.

Dujų susidarymą skatina ir daug ląstelienos turintis maistas, pvz., ankštiniai (žirniai, pupelės, pupos…), Tai yra todėl, kad pats organizmas nepajėgus suskaidyti ląstelienos, tad didžioji jos dalis patenka į storąją žarną, kur savo sunkų darbą nudirba mikrobai. Tačiau ląstelienos virškinimas labai susijęs su vandenilio ir anglies dioksido susidarymu (gerai, kad jie nekvapūs, tačiau gali išeiti su garsiu trenksmu!).

O kadangi mikrobų rinkinys pas kiekvieną žmogų skirtingas, tai ir pirdalų kvapai skiriasi. Vis tik tai reiškia, kad mikrobai organizme nemirę, kad jei dirba – o tai sveikatos požymis! Įvairesnis maistas leidžia palaikyti didesnę mikrobų įvairovę.

Pakeisti draugai
Žvejybos matematika
Apylankos į naudą
Akys išduoda mintis...
Mikrobiotechnologija
Saulė sukelia čiaudulį
Kai reikia laisvinamųjų
Kaip garbanojasi plaukai?
Autizmas: iškilūs ir keisti
Tas saldus saldus cukrus
Robertas Kochas ir Lietuva
Kas blogai su tuo piešiniu?
Vilniaus Universiteto chemikai
Smegenys ir sprendimų priėmimas
Kaip evoliucija mus atvedė į beprotybę
Blaivumas ir intoksikacija religijose
Atvertas kelias į amžinos jaunystės fontaną
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
Kasdien laikykitės proto higienos
Ko nepasako mistiniai E-kodai?
Šiltų prisiglaudimų paslaptis
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Mirtino susiliejimo teorija
Stomatologijos istorija
Taip, aš mirštu iš bado
Senasis mano kūnas
Įgimta ar paveldėta?
Lietimo iliuzijos
Musė cėcė
Vartiklis