Senovės Egipto religinė aplinka

Senovės Egipte faraonai buvo religijos dalis. Jie sudarė tiltą tarp žmonių ir dievų. Iki-dinastiniais laikais jie buvo laikyti tiesiog dievais. Vėliau, nuo 3-iosios dinastijos, faraonai buvo "paverčiami" dievais. Tai buvo žmonių valdymo dalis.

Jaunystėje jie būdavo viešumoje ir laikomi vaikais, o ne būsimais dievais. Faraonas galėjo turėti keletą palikuonių ir nebuvo aišku, kuris jų taps įpėdiniu.

Buvo sukurtos specialios transformavimo procedūros (žmonėms bei būsimam faraonui). Laikyta, kad visi būsimi faraonai turi dvi dalis - fizinę būtį ir "ka" arba dvasinę esenciją gautą gimimo metu ir išliekančią visą gyvenimą. Įšventinimo metu faraono kūnas ir "ka" susijungdavo į visumą - žyniams su būsimu faraonu įėjus į šventyklą ir atlikus reikiamą ritualą. Išėjęs faraonas laikytas dievu ir jo žodis tapdavo įstatymu.
papildomai skaitykite: Ka ir Ba - dvasia ir siela.

Iškart žemiau po faraonų buvo žyniai, kurių pareiga buvo rūpintis dievų įvaizdžiu. Jie religinėms šventėms kūrė statulas arba vaizdus. Žyniai religinių renginių metu skaitė šventuosius tekstus. Vėliau jie buvo orakulų balsai. Šventyklose buvo padarytos specialios angos, iš kurių pasigirsdavo atsakymai į klausimus. Orakulai laikyti dievų sprendimų perteikėjais.

Šventyklose buvo laboratorijos, kuriose buvo gaminami smilkalai bei gydomieji vaistai bei nuodai. Žmonėms žyniai pasirodydavo tik skaitydami raštus ar atlikdami ritualus. < class='n'P>Magija buvo visuomeninio gyvenimo dalis, ką įrodo amuletų, saugančių nuo blogio, gausa. Kapuose būdavo paliekami tekstai turėję apsaugoti nuo apiplėšimų. Rasta daug užkeikimų prieš gyvačių įkandimus. Užkalbėjimais gydyti sergantys ir sužeisti. Jei magija neduodavo rezultatų, tai būdavo laikoma dievų valia. Visa turėjo dvasinę reikšmę ir kiekvienas reiškinys turėjo savo dievą.

1-ios dinastijos (2950-3110 m.pr.m.e.) faraonas Menes, daugelio laikytas Ay arba Narmer, suvienijo Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Sostinė įkurta Memfyje, kur pastatyta Ptah šventykla. Visi vietiniai dievai paskirstyti į hierarchijas ir kiekvienas veikė kokiame nors pasakojime.

Senovės Egipto dievai

Kitų (ir svarbesniųjų) dievų aprašai pateikti kitame, Egipto mitų, puslapyje.

Amunetė yra moteriškoji Amono antrininkė ir vienas iš pirmapradžių Hermopolio Ogdoadas (aštuonių dievų grupės: Amonas, Amunetė, Hekas, Heketė,  Nunas, Nunetė, Kau, Kauketė) dievų. Garbinta Tebuose kartu su Amonu ir Mute.

Antajus - pradžioje dvigubas dievas, "du sakalai", kurie vėliau susijungė į vieną sukurdami naują dievą, greičiausiai Horą.

Anuketė garbinta Elefantine, Viršutiniame Egipte, ir siejama su gazele. Jos (kaip dukters) bendražygiais buvo Khnumas ir Sati. Ant žmogiškos galvos buvo užsidėjusi plunksnų karūną. Laikyta šalto vandens pateikėja.

Atonas (Ato ar Atėnas) kaip Saulės diskas garbintas Tell 'Amama mieste. 18 dinastijos faraono Amenhotep'o IV valdymo laikais vaizduotas saule, kurio spinduliai baigdavosi žmogaus ranka ir apčioje "gyvenimo" ženklais. Tuo metu jis buvo paskelbtas vieninteliu dievu, tačiau po jo sostą gavęs Tutankhamen'as atstatė Amono ir kitų dievybių garbinimą.

Atumas - pirmapradis dievas vaizduotas žmogaus ir gyvatės pavidalu. Buvo aukščiausiasis dievas Heliopolio Eneidėje (9 dievų grupėje) ir su Ra sudarė Ra-Atum.

Bastė (Bastetė), dievas-katė garbintas Nilo deltos Bubastis mieste. Namų globėja ir dažna ikonografijoje (nes daug papirusų vaizduoja gyvates, puolančias Saulę, ir užmuštas kačių). Laikyta gerąja deivės Sohmetės puse.

Besas yra afrikiečių ar semitų kilmės dievas pasirodęs 12 dinastijos laikais. Vaizduotas barzdotu juokingu išpaišytu veidu nykštuku. Namų malonumų (muzikos, gero maisto ir poilsio) dievas, vaikų gynėjas ir linksmintojas.

Duemutefas (Tuemutefas), vienas Horo sūnų (Imsetas, Hapis, Duamutefas, Kebhsenuefas), vaizduotas kaip mumija su šakalo galva. Mirusiųjų skrandžio saugotojas pats saugotas deivės Neitės.

Eddžo - gyvatės dievas Nilo deltoje, Apatinio Egipto globėjas, analogiškas Viršutinio Egipto Nekhbetei.

Hapis žymi du skirtingus dievus:
1) tai vienas Horo sūnų vaizduotas kaip mumija su babūno galva ir laikytas mirusiojo plaučių saugotoju bei ginamas deivės Neftidės;
2) kitokiais hieroglifais užrašytas buvo Nilo upės personifikacija, vaizduotas kaip storas vyras su lelijų karūna (Viršutiniame Egipte) arba papiruso augalais (Žemutiniame Egipte).

Harpokratas (egiptietiškai Hor-pa-kraat) arba "Horas vaikas", Izidės ir Ozyrių kūdikėlis čiulpiantis pirštą. Jis skiriasi nuo Horo Vyresniojo, Viršutinio Egipto globėjo.

Heketė – senovės Egipto deivė, vaizduota kaip varlė arba moteris su varle ant galvos (o rečiau – kaip varlė, tupinti ant falo galvutės). Buvo drėgmės ir lietaus deive, o taip pat nuo seno sieta su vaisingumu, jo magija ir vaikų gimdymu. Mat Nilo potvynio metu pasipildavo miriadai varlių. Filų salos Izidės šventykloje išliko freska, kurioje Heketė sėdi prie Khnumo puodų žiedimo rato ir įkvepia gyvybę ką tik jo nužiestoms žmonių figūroms [ir Ozyrio mite ji įkvėpė gyvybę Horui, gimusiam iš mirusio Ozyrio falo]. Dažnai ir laikyta Khnumo žmona. Jos kultas buvo labiausiai išplitęs Egipto pietuose.

Imhotepas buvo istorinis asmuo, architektas, gydytojas, raštininkas ir 3 dinastijos faraono Džoserio vizorius, pastatės laiptuotąją piramidę Sakaroje. Vėlyvuoju laikotarpiu garbintas kaip Ptaho sūnus ir medicinos dievas bei (kartu su Totu) raštininkų globėjas. Graikai jį tapatino su Asklepijumi.
Taip pat skaitykite >>>>>

Imsetas (Amsetas, Mestha), vienas Horo sūnų, vaizduotas kaip mumija ir buvo mirusiojo kepenų saugotojas saugotas deivės Izidės.

Kebehseuefas (Kebsnevefas), vienas Horo sūnų, vaizduotas kaip mumija su sakalo galva, laikytas mirusiųjų inkstų saugotoju gintas Selketės.

Ketešė buvo sirų grožio, meilės, sekso, vaisingumo deivė (jos garbinimo centras buvo Kadešas Sirijoje) Egipte imta garbinti Naujosios karalystės laikais. Jos vyras – karių dievas Rešefas, į dievų panteoną įtrauktas Viduriniosios karalystės laikais. Ji tapo tapo vaisingumo dievo Mino motina. Jos varžove buvo deivė Hatorė, kuri buvo garbinama kaip malonumų deivė. Vaizduota kaip nuoga moteris, jojanti ant liūto, rankoje laikanti gėles, veidrodį ar gyvates; su naktį simbolizuojančiu mėnulio pjautuvu virš galvos. Kas neįprasta Egipto mene, vaizduotas ir jos veidas. Vėliau laikyta Mino, vyriškumo dievo, žmona.

Khnumas dievas-kūrėjas avino galva garbintas Hypselis, Esna, Antinoe ir Elefantine. Vaizduotas žiedęs žmones ant puodžiaus rato. Dažnai šalia buvo Heketė, Neitė ar Sati.

Mentu (Month, Men Thu) pagrindinis Tebų dievas prieš Amoną. Vaizduotas kaip žmogus su sakalo galva ir dažnai tapatintas su Horu. Buvo karo dievas.

Minas (Manas, Amsu) buvo vaisingumo (vyriškumo) dievas susijęs su Amonu ir Horu. Daugiausia garbintas Kopte ir Akhmim miestuose. Dažnai jam aukotos salotos, kurios buvo suvalgomos tikintis pratęsti giminę. Vaizduotas laikantis spragilą (ar žaibą) ir pakeltu peniu. Dažnai jo vardas pateikiamas Menu-ka-mut-f (Minas, savo motinos bulius). Vėliau laikytas Ketešės, meilės ir moteriškumo deivės, vyru.

Nekhbetė, Viršutinio Egipto globėja, vaizduota kaip peslys.

Onuris (Anhuris) – pradžioje karo dievas, šlovintas Abido apylinkėse, ypač Tinyje. Anot mitų, jo žmona buvo iš Nubijos, kas atspindi ir jo vardą („lydi iš toli“). Vienas jo epitetų „priešų nugalėtojas“: vaizduojamas barzdotas ir galvos apdangalu iš 4 plunksnų, rankoje laikantis ietį. Kartais vaizduotas kaip liūtagalvis.

Renenutetė (taip pat Ernutetė, graikiškai Termutis) – Egipto derlingumo deivė, nuimto derliaus saugotoja, grūdų dievo Nefri motina. Vėliau imta garbinti kaip likimo deivė. Vaizduota gyvate arba moterimi su gyvatės galva. Vardas reiškia „suteikianti vardą“.

Rešefas - vakarų semitų (amoritų) ugnies ir žaibų dievas, žudikas, siunčiantis nelaimes (marą); karo ir ginklų dievas. Buvo svarbiu dievu Ugarite. Į Egiptą 18-os dinastijos laikais pateko (greičiausiai atneštas hiksosų) kaip „nugalintis priešus“, siejamas su žirgais ir karo vežimais. Buvo vaizduojamas dėvintis trumpą diržais suveržtą drabužį ir su aukšta kūgiška kepure, papuošta gazelės galva. Rankose laiko skydą, ietį ir kovinį kirvį.

Sachas – žvaigždžių valdovas, Aukštutinio Egipto karūnoje vaizduotas žmogumi. Laidojimo apeigose laikytas mirusiųjų globėju. Kai kuriuose mituose yra Oriono žvaigždyno įsikūnijimas, tuo suartėdamas su Ozyriu, kurį dažnai vadino Orionu. Be to, sachas - mistinis žmogaus mumijos pavadinimas; kartu su ba ir ša sudarė triadą (žr. apie sielos dalis). Sachas buvo žmogaus, perėjusio visas laidojimo apeigas, hipostazė.
Skaitykite daugiau >>>>>

Sati garbinta Ekefantine drauge su Khnumu ir kartu su Anukete buvo šalto vandens skirstytoja. Vaizduota žmogaus galva su gazelės ragais.

Sekeris, šviesos dievas, mirusiųkų sielų globėjas einant Požemiu. Garbintas Memfyje kaip Ptah. Vaizduotas vanago galva ir suvystytas kaip mumija (panašiai, kaip Ptah).

Selketė (Serketė), deivė skorpionas, - nuostabaus grožio moteris su nuodingu geluonimi, nusidėjėlių žudikė bei nekaltų žmonių, kuriems įgėlė skorpionas, gelbėtoja. Laikyta pribuvėjų globėja. Ji pasiuntė 7 savo skorpionus, kad apsaugotų Izidę nuo Seto. Saugojo Horo sūnų Kebehsenuefą.

Sobekas buvo dievas - krokodilas garbintas Faiyum ir Ombos bei Arsinoe (graikų vadinto Krokodilopoliu) miestuose. Viduriniosios karalystės laikais susijungė su Ra į Ra-Sobek ir buvo laikytas dievu kūrėju, keturgubu apimančiu keturis dievus (ugnies Ra, oro Šu, žemės Kebas ir vandenų Ozyris). "Mirusiųjų knygoje" Sobekas padeda Horo gimdymui.

Sothis, moteriškasis graikų Sirijaus pavadinimas sietas su Izide (greta Sahu-Ozyrio, kuris buvo Orionas). Dažnai tapatinta su Hatore.
Daugiau apie Sirijaus ir Egipto sąsają rasite iame puslapyje.

Tavaret arba Tauridė (Ta-urt, Thouerė) - kūdikių, besilaukiančių moterų, sėkmės deivė Egipte; atsakinga už vaisingumą ir moterų apsaugojimą prieš ir po gimdymo. Laikyta rytų horizonto globėja. Jos vyras Besas - malonumų dievas, namų globėjas. Vaizduojama kaip egiptiečius bauginusių gyvūnų derinys: didžiąja jos kūno dalį sudarė begemoto patelė su krūtimis, rankos ir kojos priklausė liūtui, o nugara ir uodega - krokodilui. Ji rankoje laiko peilį iš dramblio kaulo arba ankhą. Kartais laikyta Seto žmona, kurio vienas iš pavidalų taip pat buvo hipopotamas. Į ją panaši buvo Tėbų deivė Ipatė – hipopotamė su liūto kojomis.


Papildomai skaitykite:
Faraonė Hatčepsutė;
Senojo Egipto mitai
Egipto Mirusiųjų knyga
Sakmė apie liūtą ir pelę
Kaip žodžiu pasaulį kūrė Kepera
Žvaigždės kalba Egiptui
Rato ir kryžiaus simbolika
Liūtagalvis dievas Apedemakas
Zep Tepi - pirmasis laikas
Apie Egipto „Mirusiųjų knygą“
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Piramidžių mistika
Džedo pastatymas
Dievas Molochas
Mitologijos puslapis
Vartiklis